?

Log in

No account? Create an account
Feb. 6th, 2006 @ 10:13 am Lietuviška virtuvė
Tags:
Dažnai girdžiu, jog lietuvių virtuvė - labai skurdi, visiškas šlamštas, nieko gero. Negana to, jog beveik visi mūsų patiekalai yra nusižiūrėti nuo kaimynų, bet ir patys nieko gero nesugebėjome per tiek metų sugalvoti, nes a) trūksta ingredientų; b) trūksta sumanumo. Teko vartyti angliškai išleistą knygą "Traditional Lithuanian cuisine", ir, tiesą pasakius, labai stipriai nusivyliau. Aprašyti vien tik elementariausi, "mužikiški" valgiai, gausybė valgių iš kruopų ir bulvių, keletas mėsos patiekalų, ir tai - mėsa dažniausiai verdama, kol iš jos jokio skonio nelieka. Tuo tarpu sudėtingesni valgiai, kuriais mėgavosi dvarininkai, bajorai, ar kunigaikščiai, kukliai nutylimi. Kur jau ten mums, lietuviams, prie turtuolių stalo. Mes gi savo putrą turime, ja ir džiaugiamės, ar ne? O tie sudėtingi - tai ne mūsų, tai kokių nors rusų ar lenkų virtuvė.

Ir kiekvieną kartą, kai taip girdžiu, man verda kraujas. Niekuomet nepatikėsiu, jog žmonės, kurie sugebėjo sugalvoti tokius dalykus, kaip riešutais kimšta žuvis, rūkytas ungurys ar kadugiais kvepiantis skilandis, nesugebėjo kasdieniame gyvenime sugalvoti nieko įdomaus. Galite mane kaltinti sąmokslo teorijos ieškojimu ar kuo tik norit, bet aš manau, kad prieš du-tris šimtus metų mūsų tradicinė virtuvė buvo kur kas sudėtingesnė, nei ta, kurią piešia "tradicinio maisto istorikų" knygos, ir kažkam buvo ar vis dar yra svarbu, jog lietuviai to nesuvoktų. Taip, neturtingi valstiečiai galbūt ir tenkinosi kasdiene bulve su raugintu kopūstu, tačiau remtis vien tik jų vienų virtuve ir vadinti visa tai "tradicine"... Žinoma, sunku rasti normalių šaltinių, ypač turint omeny, jog visą devynioliktą amžių ir dalį aštuoniolikto Lietuva buvo stipriai rusinama, o prieš tai - lenkinama. Sunku rasti autentiškų receptų. Galbūt ir neįmanoma.

Kitas klausimas, ar reikia tų autentiškų receptų ieškoti? Ar tikrai virėjai/šeimininkės, gaminę ponams, visuomet griežtai laikėsi receptų? Galbūt ( aš įsitikinęs, jog taip ir buvo ) jie kiekvieną kartą gamindami valgį improvizavo, pasikliaudami savo patirtimi ir maišydami vietinius, Lietuvoje auginamus ingredientus kūrė savitą, tik Lietuvai būdingą skonių ir aromatų puokštę?

"Betgi vai vai", - jau girdžiu, - "Lietuvoje gi taip šalta, čia nieko doro neauga, išskyrus tik bulves ir rugius, na dar cukrinius runkelius. Kokia gi gali būti virtuvė, kuomet tokios atšiaurios sąlygos ir toks skurdus ingredientų pasirinkimas?"

Bet ar tikrai taip? Nejaugi iš tiesų toks menkas pasirinkimas?

Tokių minčių vedinas ėmiau lipdyti sąrašėlį, kuris nejučia augo, augo, ir išaugo iki keturių "Wordo" puslapių. Surašiau tiek dominuojančius skonius - krapų, kmynų, ruginės duonos, raugintų kopūstų, spirgų, grybų - tiek ir keletą įdomesnių prieskonių, kaip bazilikai ar rozmarinai, kuriuos rūpestingesnė šeimininkė puikiausiai galėjo užsiauginti per vasarą ar pirkti turguje iš pirklio ( pvz, juodieji pipirai, lauro lapai, gvazdikėliai ).

Ir kokią gi galiu daryti išvadą? Ogi labai paprastą: jau kam kam, bet lietuviams skųstis ingredientų stoka nevertėtų. Prieskonių įvairove mes nenusileidžiame prancūzams, italams, ar kokiems nors gruzinams ar armėnams. O skųstis tradicine fantazijos stoka? Manyčiau, nerimta.

Kam aš visa tai darau? Turiu tokią seną sumanymą, kurį vis po truputį stumiu link įgyvendinimo. Idėją davė bibliotekoje perversta knyga, kur vienas bičas, Douglas Rodriguez, nusprendė, jog užteks amerikonams manyti, jog meksikiečių ir šiaip lotynų amerikos virtuvė susideda iš "nachos, tacos y burritos", ir, pasikapstęs po senoviškus indėnų receptus, parinkęs įdomesnių ingredientų, sukūrė visą seriją receptų, kurie dabar žinomi kaip "nuevo latino" virtuvė. Tai įvairiausios salsos, patiekalai ant grilio, įvairūs troškiniai, naujai sukurti tropinių augalų sulčių gėrimai, ir t.t. ir pan. Atrodo, visiškai nauji, neatrasti ar gerai užmiršti ingredientai buvo suderinti, išryškinti, panaudoti sename kontekste. Rezultatas akivaizdus.

Ir tuomet pagalvojau - o ar nepadarius to paties su lietuviška virtuve? Kaip? Labai paprastai. Žingsnis po žingsnio. Daug eksperimentuojant. Kas nepasiseka - atmetant, kas pavyko - užsirašant. Naudojantis kitų šalių patirtimi, taip pat tų, kurie gyvena kituose žemynuose. Siūlant kitiems, ir populiarinant tikrąjį lietuvišką skonį. Vietoj konjako receptuose naudojant samanę ar trauktinę. Vietoj vyno - obuolių vyną, vietoj balzaminio acto - uogų actą, vietoj graikiškų riešutų - lazdynų, vietoj lauro lapų - vyšnių ar juodųjų serbentų lapus. Ir taip toliau.

O nuo ko pradėti? Nuo pirmojo žingsnelio. Štai jis, kiek žemiau: lietuviškų ingredientų, lietuviškų skonių ir kvapų sąrašas ( plius šis bei tas daugiau ). Man taip pat labai smalsu būtų sužinoti jūsų nuomonę apie mano rašliavas. Jeigu praleidau kokį jūsų nuomone svarbų lietuvišką ingredientą - sakykit, įtrauksiu. O štai jeigu matote sąraše "nelietuvišką" - viskas taip ir turi būti :{). Stengiausi nedėti visai jau retų prieskonių, kaipo šafrano ar "kafir lime" lapelių, tik tai, kad gan tvirtai prigiję mūsų virtuvėse, bet ir nepošlinau su "vegetos prieskoniais" ar "suslavičiaus kečupu".

Pirmas žingsnelis žengtas. Kaip bus toliau - matysim ateity.

Prieskoniai:

Žalieji, naudojamas visas augalas:

krapai,petražolės, kalendra, gelsvė, čiobrelis, mairūnas, česnakų ūgliai, svogūnų laiškai, šalavijas, peletrūnas, raudonėlis, mėta ( šaltmėtė, pipirmėtė, melisa), rūgštynės, dašiai ( pipiržolė ), laiškiniai česnakai, daržiniai builiai (chervil, panašūs į petražoles ), bazilikai, rozmarinas, garšva, dilgėlė, agurklė, juozažolė, levanda, ciberžolė( kurkuma, kiek primena šafraną ), pipirnė

Grūdeliai ir pan.:

krapų žiedynai,kalendrų grūdeliai, garstyčių grūdeliai, juodieji pipirai, kvapieji pipirai (allspice ), sėmenys ( linų sėklos ), kanapių sėklos, aguonos, kmynai, anyžiai,gvazdikėliai, juodgrūdė

Šaknys, gumbai:

petražolių šaknys, krienai, pankoliai ( krapų gumbai ), česnakai, ajerai

Kvapnūs lapai, žiedai:

juodųjų serbentų lapai, vyšnių lapai, aronijų lapai, aviečių lapai, žemuogių lapai, liepžiedžiai,lauro lapai, krienų lapai, ąžuolų lapai, nasturtos žiedai, agurklės žiedai.

Riešutai, uogos:

lazdynų riešutai,gilės, muškato riešutas, džiovintos kadagio uogos, džiovintos bruknės/spanguolės( daugiau uogų kitur )

Kiti:

Medus, kadagio šakelės, džiovinti baravykai, cinamonas, marinuotos nasturtų sėklos

Medienos gabalėliai/drožlės rūkymui:

Obels, kriaušės,kadagio, vyšnios, klevo, ąžuolo, riešutmedžio

 

Mėsa ir pan.:

Šviežia ir šaldyta:

jautiena,veršiena, kiauliena, jauni paršeliai, aviena, triušiena

vištiena,antiena, žąsiena, kalakutiena

Žvėriena: elniena, stirniena, šerniena, briediena, zuikiena, bebriena
Laukiniai paukščiai: antys, žąsys, fazanai, jerubės, kurapkos, putpelės


Subproduktai:

Kiaulių kojos ir galvos. Kiaulių ausys. Veršiuko ar kiaulės smegenys. Karvės tešmuo. Veršiukų, vištų, žąsų kepenys. Kiaulės, veršiuko,avies inkstai. Karvės liežuvis. Kraujas. Žarnos dešroms ir vėdarams.

Tradiciniai paruošimo būdai:

Rūkyta ir pavytinta dešra, skilandis, rūkytas kumpis, sūdyti lašiniai, rūkyti lašiniai,kiaulės lašinių spirgai, taukai

 

Daržovės:

Šakniavaisinės:

bulvės, burokėliai,svogūnai, ropės, morkos, ridikėliai, juodieji ridikai

Ankštinės:

pupos, pupelės,ankštinės pupelės, žirniai, saldžiųjų žirnelių ankštys

„Kopūstinės“:

kopūstai,kalafiorai, raudonieji kopūstai, salotos, kaliaropės, brokoliai

„Agurkinės“:

agurkai,cukinijos, moliūgai, patisonai

„Šiltnaminės“:

pomidorai,paprikos ( saldieji ankštiniai pipirai ), aštrieji ankštiniai pipirai, baklažanai

Kitos:

Porai, salierai, rabarbarai

Iš anksto paruoštos daržovės kaip ingredientai:

Rauginti/marinuoti agurkai, rauginti kopūstai, rauginti burokėliai

 

Vaisiai:

Švieži:

obuoliai,kriaušės, svarainiai, gudobelės vaisiai

Perdirbti:

džiovinti obuoliai, džiovinti svarainiai, džiovintos kriaušės

 

Uogos

Šviežios:

slyvos, vyšnios,trešnės, braškės, žemuogės, mėlynės, avietės, gervuogės, spanguolės, bruknės,agrastai, juodieji serbentai, raudonieji serbentai, baltieji serbentai, aronija, šermukšniai, putino uogos, vaivorai

Džiovintos:

slyvos, juodieji serbentai, vyšnios, aronija, braškės, žemuogės

Uogienės:

Uogienes verda praktiškai iš visų lietuviškų uogų

 

Grybai:

Švieži:

Baravykai ( ir kt makavykai ir šilbaravykiai ), ūmėdės, voveruškos, žaliuokės, kazlėkai, grūzdai,lepšės, rudmėsės, kelmučiai, raudonviršiai, paberžiai,  pievagrybiai, žvynabudės, bobausiai,briedžiukai, raudonosios musmirės ( ypatingiems atvejams ),

Perdirbimo, konservavimo būdai:

džiovinti, sūdyti,marinuoti, rauginti, grybų miltai.

 

Kruopos, grūdai:

grikiai, avižos,perlinės, miežiai, kviečiai, rugiai, moliūgų sėklos, saulėgrąžos

Miltai:

rugių, kviečių, grikių miltai

Daiginti:

daiginti miežiai,kviečiai

Gaminiai, tradiciškai tapę ingredientais:

juoda duona,balta duona, duonos trupiniai, sudžiūvusi duona, manų kruopos

 

Žuvys:

Stambios ežerinės/upinės žuvys:

karpis, karšis, lynas, ūsorius

Lašišinės:

lašiša ( raud.knygoje, Lietuvoje legaliai sugaunama tik parduotuvėje ), upėtakis, šlakys

Plėšriosios

šamas, ešerys, lydeka

Smulkios žuvelės:

stinta, pūgžliai,aukšlės, kuoja

Jūrinės:

silkė, ungurys,menkė, skumbrė, plekšnė, uotas

Kitos:

vėžiai ( nors irne žuvis )

Rūkyta žuvis kaip ingredientas patiekale

 

Pieno produktai:

pienas, kefyras,pasukos, išrūgos, rūgpienis, varškė, baltas sūris ( saldaus pieno, rūgusio pieno ), grietinė, sviestas, grietinėlė

 

Kepimo terpė:

kiaulės taukai,žąsies/anties taukai, aliejus ( saulėgrąžų, sėmenų, rapsų ), sviestas

 

Skysti ingredientai:

sula, gira,midus, alus, samanė, obuolių vynas

įvairių uogų vynai

obuolių actas

trauktinės kaip patiekalų ingredientai?

Sultinys –vištienos ( t.p. žąsies ar anties ), jautienos ( veršienos ), grybų, daržovių




UPD: paieškojęs internete radau bendraminčių:
http://www.meniu.lt/publications.php?strid=206779&id=232312

best website stats
About this Entry
[User Picture Icon]
From:saules_dukte
Date:February 6th, 2006 06:02 pm (UTC)
(Permanent Link)
o kur česnakai? ar tik nepastebėjau?
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 6th, 2006 06:04 pm (UTC)
(Permanent Link)
prie prieskonių, kur šaknys/gumbai
From:(Anonymous)
Date:February 6th, 2006 06:36 pm (UTC)

murmt'elėjimas

(Permanent Link)
IMHO, prie mėsos galima drąsiai prirašyti žvėrieną (elnieną, stirnieną, šernieną, zuikieną, bebrieną). Atitinkamai ir paukščiai - laukinės antys, žąsys, fazanai, jerubės ir panašūs.
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 6th, 2006 06:48 pm (UTC)

Re: murmt'elėjimas

(Permanent Link)
įtraukiau :{)
[User Picture Icon]
From:snegole
Date:February 6th, 2006 06:54 pm (UTC)
(Permanent Link)
linų sėklos - sėmenys, o ne sėlenos:) kas yr sėlenos - turbūt nereik papasakot?:) visa kita - įdomu, reik įdėmiau paskaityt ir pamislyt
[User Picture Icon]
From:snegole
Date:February 6th, 2006 06:58 pm (UTC)
(Permanent Link)
prie pieno produktų - kastinį (kąstinį?)pamiršai; varškės sūrį skirčiau į saldaus pieno ir rūgusio pieno - gi visai skirtingi skoniai ir gaminimo technologija; jei rašai pasukas - tada reikėtų ir išrūgas rašyti, gi irgi gėrimams gamint naudojama; ir grietinėlė nepelnytai pamiršta:)
[User Picture Icon]
From:popas
Date:February 6th, 2006 09:25 pm (UTC)
(Permanent Link)
Mintis įdomi :)
O kulinarinis paveldas, kultivuojamas kaimo sodybose? Spėju irgi labiau "valstietiškas" maistas :)
Čili kaimo bajorų valgiaraštis kažin kiek realus kiek iš oro?
Pasigedau kiaulės skrandžio, smegenų (ar kotiruojasi mažiau už veršiuko), liežuvio. Kraujas gal per ekstremalu? :)
Dar gal dilgelės?
[User Picture Icon]
From:garga
Date:February 7th, 2006 06:40 am (UTC)
(Permanent Link)
Šlakys:
Tai lašišinių šeimos žuvis. Suaugęs šlakys tiek savo išvaizda , tiek gyvenimo būdu labai panašus į lašišą, o jaunas – į upėtakį.
[User Picture Icon]
From:kvanksht
Date:February 7th, 2006 08:56 am (UTC)
(Permanent Link)
prie "kruopos, grūdai": manų kruopos, žirniai, kvietinės kruopos, avižiniai dribsniai. dėl lietuviškų pavadinimų: voveruškos-voveraitės, kalafiorai-žiediniai kopūstai, ten pat papildymui: brokoliai, briuselio kopustai(? nežinau ar lietuviška).
prie agurkinių: patisonai (tokie dideli balkšvi)
[User Picture Icon]
From:krakadyla0
Date:February 7th, 2006 09:09 am (UTC)
(Permanent Link)
Va ką aš tau pasakysiu: virtuvė, kuri bazuojasi ant mėsos ir grybų, iš principo negali būti bloga. Hau! :D
From:(Anonymous)
Date:February 7th, 2006 11:53 am (UTC)
(Permanent Link)
Lenkiu galvą prieš Jūsų išmones. Sėkmės Jūsų darbe.
Neįtraukta:
Lapai- krienų, ąžuolų (rauginant agurkus ir grybus)
Kopūstinės- kaliaropės, brokoliai
Lapinės -rūgštynės,salotos, garšva,kiaulpienės,(salotoms) dilgėlės , balandos ir ridikų lapai(sriubai"lapienei"), burokėlių lapai ir kambliukai (batviniams), agurklės lapai (kvepia - šviežiu agurku-salotoms), nasturtos ir agurklės (žiedai naudojami salotom puošti galima ir valgti) Prieskoninės- juozažolė, levanda,
Uogos- šermukšniai, putino uogos, vaivorai (girtuoklės)
Šiltnamio- baklažanai,
Subproduktai-žarnos (vėdarams)
Pieno- maslionkos (kai mušdavo sviestą likdavo toks balsvas skystis su sviesto gabaliukais, valgydavo su bulvėmis)tai nei išrūgos( lieka nuo rūgusio pieno, gaminant varškę; pasukos-kai nusaperuodavo pieną t. y. liespienis, saldus sūris- gaminamas iš salddžios grietinėlės, varškės ir sviesto -smarkiai geltonas
''KAPARĖLIAI'' IŠ NASTURTŲ SĖKLŲ
500g žalių nasturtų sėklų
0,5 stiklinės 9 proc. spirito acto arba 2 stiklinės vyno acto
100g cukraus
3 gvazdikėliai
2,5cm ilgio cinamono gabaliukas
1 šaukštelis druskos
3 juodųjų pipirų grūdeliai
Nasturtų sėklas kruopščiai perrinkti, nuplauti ir nuvarvinti. Vandenį pasūdyti, suberti sėklas ir virti 10-12 min. Išvirusias nasturtų sėklas nuvarvinti ir sudėti į nedidelius stiklainiukus (iki pusės). Actą užvirinti su 1,5 stiklinės vandens, cukrumi ir prieskoniais. (vyno acto nereikia skiesti vandeniu) Marinatui užvirus išgriebti gvazdikėlius, cinamoną ir užpilti ant sėklų iki 3/4 stiklainiukų aukščio. Pasterizuoti 15 min.
Nasturtų sėklų "kaparėlius" naudoti kaip tikruosius kaparius - dėti į padažus, salotas, mėsos bei žuvies patiekalus

From:(Anonymous)
Date:February 7th, 2006 01:55 pm (UTC)

KKK

(Permanent Link)
Dar yra juodgrude- zole(neigela)malonaus skonio pamirsti jos grudeliai, auga Dzukijoj laukuose, dedama i pyragus.
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 7th, 2006 02:16 pm (UTC)

Re: KKK

(Permanent Link)
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 7th, 2006 03:31 pm (UTC)
(Permanent Link)
Dėkui visiems, kiek patvarkiau sąrašėlį.
From:(Anonymous)
Date:August 29th, 2006 10:54 pm (UTC)
(Permanent Link)
Dar apyniai pamiršti.
From:(Anonymous)
Date:February 10th, 2006 11:14 am (UTC)

Ponas Tadas

(Permanent Link)
Kiekvienas rado gausų valgių parinkimą.
....................................
Nes čia geruos namuos jau įprasta iš seno
Laikyti kavai vieną atskirą virėją,
Vadinamą ,,kaviarka; ji supirkinėja
Kavos geriausią rūšį,— nieko jai ne stoka.
Ir ji viena tiktai gaminti kavą moka
Anglies juodumo, tyro gintaro skaidrumo
Mokos kvapnumo ir tąsaus medaus tirštumo24.
Suprantama, ką reiškia kavai grietinėlė.
Tad paryčiu ,,kaviarka”, vos tik atsikėlė,
Tuojau ir pieninę nedelsia atlankyti,
Ir pieno paviršiaus griejimą nugraibyti,
Ir kiekvienam puodeliui atskirai atpilti,
Gražiai visus apdengt ir leisti kiek apšilti.

Vyresnės ponios kavą gėrė anksti rytą,
Dabar tad prasimanė patiekalą kitą:
Alaus su grietine pavirinto joms ruošia;
Įtrupinta varškė jį gardina ir puošia.
Ir vyrai pagal skoni rinktis gal kiekvienas -
Šlaunies, skilandžio, kumpio ar riebios žąsienos, -
Ir vis tai naminiu būdu skaniai taisyta,
Skujų ėg1inių dūmais kamine rūkyta.
o pabaigai dar zrazų dubenį padėjo, —
Taip pusrytį gamino namuose Teisėjo.
A. Mickevičius. Ponas Tadas
From:(Anonymous)
Date:February 11th, 2006 11:39 am (UTC)

p.Giedriui su pagarba

(Permanent Link)
Laba diena!labai patiko jusu puslapis!noriu jums truputi padeti.yra tokia knyga-"didzioji vireja",1936 metu leidybos.tai va,ten yra labai daug tikrai lietuvisku valgiu receptu.ir dar,net paskaiciuota kiek kainuoja pietus 1,2ar 3 kategorijos Smetonos laiku litais!o koldunai pagal recepta is knygos-pasaka!
From:(Anonymous)
Date:February 11th, 2006 02:41 pm (UTC)

migle

(Permanent Link)
Labai malonu susipažinti:)Gerai, kad esi!!!
Labai pritariu tavo mintims lietuviškos virtuvės klausimu.Ir siūlyčiau papildyti tavąjį prieskuonyną -Žalieji... dar ir
...varnalėša.Prašau nesijuokti, aš visai rimtai -JAUNOS varnalėšos lapai -kaipo prieskonis - labai tinka prie kiaulienos, ją marinuojant, pvz.Tai man vasarą įrodė vienas mano prietelius, o jam užrodė toks senas diedukas nuo Marijampolės prieigų.
[User Picture Icon]
From:skuryte
Date:February 12th, 2006 03:18 pm (UTC)

Re: migle

(Permanent Link)
Priminei - mes gi studiju laikais iš jaunu liepų lapukų pavasarį salotas darėm. :D
Re: migle - (Anonymous) - Expand
Re: migle - (Anonymous) - Expand
Re: migle - (Anonymous) - Expand
Re: migle - (Anonymous) - Expand
Re: migle - (Anonymous) - Expand
From:(Anonymous)
Date:February 13th, 2006 07:07 pm (UTC)

dėl medienos gabalėlių/drožlių rūkymui sąrašo papildymo

(Permanent Link)
Labas Giedriau,
Prieš kelias dienas netikėtai atradome Tavo svetainę,dar "neišvaiščiojau" po visus tavo svetainės kampelius,bet jau esu sužavėta tuo,ką perskaičiau/pamačiau:)Gauni daug komplimentų,nes esi šaunuolis,tik žiūrėk neišpuik (čia aš draugiškai),nes retoje svetainėje pats šeimininkas taip maloniai šnekučiuojasi su svečiais:)))Rodos,esi čia pat,toks realus/savas.

Norėčiau pridėti prie medienos gabaliukų/drožlių rūkymui -alksnį.Tikrai daug netenki,jo neįtraukęs i savo sąrašą.

Galėčiau Tau pasiūlyti vieną receptą? Kol neatsakei neigiamai,rašau:aš šį patiekalą gaminu/rūkau "Bauer" storadugniame puode,kurį iškloju folija,ant jos paberiu alksnio pjūvenų(mažą moterišką saujelę),kelios kadagio uogos,įmetu iš folijos padarytų "sniego" gniūžčiu.Visą tai užvožiu skyletu iš "Bauer" puodų rinkinio apvaliu dangteliu.Ant to dangtelio dedu suprieskonintų ir per naktį palaikytų vištos sparnelių,tinka ir jos šlaunelės,kumpeliai,naminių žalio faršo dešrelių.Ant nedidelės kaitros rūkau ~15 min.,rūkymo laikas priklauso nuo gabalėlių dydžio.Taip rūkyti galima ir žuvį,nors pati dar nebandžiau.Viskas gaunasi gražios spalvos,nuo kauliukų neriasi,o kvapas...
Ką manai apie šį receptą?
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 13th, 2006 07:16 pm (UTC)

Re: dėl medienos gabalėlių/drožlių rūkymui sąrašo papildymo

(Permanent Link)
Dėkui už pasiūlymą, įtrauksiu į bendrą sąrašą, kai rasiu kiek daugiau laiko, nes jau prisikaupė - o to laiko kažkaip vis nedaugėja :{)

Mes turime tokią mini rūkyklėlę, panašiu principu veikiančią, kaip ir tu čia rašai. Tik kažkodėl nesitiki, kad per 15 minučių vištų šlaunelės išsirūkytų tiek, kad, kaip sakai, nuo kauliuko nertųsi. Sparniukai tai galbūt, jau panašiau. O šlauneles gal apvirti pirma reikia, ar tiesiog taip ir dėti? Nors aišku, nepabandęs nesužinosiu.

Receptas ir nuo manęs: šamo ( ar menkės ) file sulaistyti citrinos sultimis, prigerti gausiai krapų, maltų pipirų ir druskos. Rūkyti apie 20 minučių, pjuvenos - taipogi alksnio. Neįrašiau į sąrašą, nes aš jas visada žinojau kaip "alder", o kad išsiversti į lietuvių kalbą - į galvą neatėjo :{)
From:(Anonymous)
Date:February 14th, 2006 11:40 am (UTC)

Giedriau,Tau asmeniškai ir Tavo šeimynai

(Permanent Link)
Su Valentino diena!!!
Sakei,kad parašiusi savo ID,viešai niekur nebus paskelbta,tai ši kartą noriu parašyti savo e-mailą,bet nenorėčiau,kad jį matytų visi:)labai norėčiau dalyvauti ne kaip anonimas,bet kaip lygiateisis asmuo Tavo svetaineje,kuri man vis labiau patika.EUREKA !!! Suradau tai,ko norėjau:)))))Mano receptai paremti praktika ir TIK praktika.Skaičiau apie tai,kaip tu gamini guliašą,ligiai taip pat gaminu ir aš jį.Cinkelis tame,kad pirmiausia reikia supjaustytą/išgyslintą mėsytę pakepinti visai sausoje keptuveje,o paskui,kai nukeps/nuvirs visos mėsytės sultys pilti aliejų ir dėti visus kitus idigredientus,jei tai-veršiena sviestą.Skaičiau tavo svetainės komentuose,kad kastinis yra labai sudėtingas patiekalas.Nieko baisaus,2-3 kartus sugadinsi,bet jau 4-tą kartą pagaminsi liuksusovą,o ir produktai nelabai jau pretenzingi,mano supaprastintas variantas,bet nuo to nepasikeičia jo skoninės savybės,tik KCAL skaicius.O kiek priedų jame yra,bet reikia derinti.Gaminu savo mylimam vyreliui,duktė Lina jau išskrydusi iš gimtojo lizdo:( Turiu patirtį nuo Raseinių,Ukmerges(čia mano gimdytojų receptai),žinoma, Vilniaus,o jau dabar ir Žemaitijos nuo jūros pusės, valgių gaminimo patirties.
Gal esu labai geros nuomuonės apie savo maisto gaminimą,bet,manau,testą turėciau išlaikyti...spęsti Tau:)
Iki sekančio pokalbio,jei Tave sudominau savo patirtimi maisto gaminimo klausimais:)))
IKI
Eglė
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:February 14th, 2006 03:28 pm (UTC)

Re: Giedriau,Tau asmeniškai ir Tavo šeimynai

(Permanent Link)
Dėkui už sveikinimus, jumi irgi sveikinam!

Tokio dalyko kaip "lygiateisis asmuo" šitam žurnale kaip ir nėra. Kiekvienas gali prisijungti ir skaityti. Tačiau, jeigu nori, gali susikurti savo pačios žurnalą. Nueik į www.livejournal.com , ten parašyta, kaip jį susikurti. Kurdama gali nurodyti tiek daug ( ar tiek mažai ) duomenų apie save, kiek tik nori. Jeigu įvesi emailą, tai paieškok netoliese, kur pažymėti, kad emailo nerodyti kitiems, ir viskas. Ir tuomet, kai jau susikursi, prisijunk savuoju login'u ir slaptažodžiu, ir kai komentuosi, tarkim, maniškius receptus, jau būsi nebe anonimas. Taip pat gali įsitraukti mane į draugų sąrašą, nors tai ir nebūtina, nes mano žurnale nėra ir nemanau, kad kada nors bus paslėptų įrašų "tik draugams". Tai va, o savajame žurnale irgi galėsi rašyti ką tik nori, ar receptais dalintis, ar panašiai. Jeigu kils kokių klausimų, klausk, mielai padėsiu.
P.S. vakar nusprendžiau nubraukti dulkes nuo rūkyklėlės, išrūkiau storą griežinėlį kumpio ir keletą daržovių vyšnios pjuvenų dūmuose. Puikumėlis! Kaip tik iš vakaro užmarinavau sparniukų, kaip tu siūlei, bandysiu vakare parūkyt. O va vištos tai bijau nelabai man pavyks pagal tavo receptą pagamint, maniškė rūkyklėlė tik karšto rūkymo ( ji nelabai kuo ir skiriasi nuo sandaraus puodo ant viryklės su pjuvenom viduje ). Tačiau bandysiu kiek kitaip, galbūt ir gausis. Iki šiol tai pagrindinai žuvį joje rūkiau, šamą, lašišą
Re: Giedriau, - (Anonymous) - Expand