?

Log in

No account? Create an account
Jan. 30th, 2006 @ 09:40 am Balandėliai
Tags:
Kaip ir žadėjau, dedu lietuviškų balandėlių receptą. Bet visų pirma, norėčiau šiek tiek pafilosofuoti maisto ir lietuvybės tema.

Jeigu kam mano filosofijos neįdomu, važiuokit žemyn, iki brūkšnio, kur prasideda receptas.

Nuskambėjo tokia mintis, jog balandėliuose iš esmės nėra nieko lietuviško, su tendencija linkti link to, kad lietuvių virtuvėje iš viso nieko autentiško nėra, viskas skolinta-perskolinta, ir tik pavadinimai lietuviškai sudėlioti.

Konkrečiu balandėlių atveju jų šaknis galima nesunkiai surasti kažkur vidurinėje ir artimojoje Azijoje. Beveik visur ten, kur auga vynuogės, skirtingos tautos sumąstė elgtis panašiai: į vynuogės lapą suvynioti gabalėlį mėsos, sumaišytos su svogūnu, ryžiais ir prieskoniais, ir tą "vyniotinį" troškinti skystyje. Tai rasime ir Graikijoje, ir Turkijoje ( beje, "dolma", kaip tuos vynuogių lapų vyniotinius vadina graikai, iš tiesų yra turkiškas žodis, reiškiantis "prikimštas" ), persai, armėnai irgi turėjo kažką panašaus, rumunai, ukrainiečiai taip pat. Kuo toliau kilsime į šiaurę, tuo dažniau rasime, jog vynuogių lapai keičiami kopūstlapiais ( kartais - išskobtais pipirais, armėnai tai irgi vadina "dolma" ), kol galų gale, pasiekę Baltarusiją, rasime tiktai kopūstines dolmas, kurias jau vadina "golubki", taip pavadinti nuo ukrainietiškų "holupki", o toliau į rytus, Rusijoje, jie jau vadiname "golubcy". Mūsų kaimynai lenkai irgi turi beveik identišką patiekalą, vadinamą "gołąbki". Taigi, visai nenuostabu, jog tai gaminame ir mes, išvertę gana tiesiogiai, "balandėliai".

Tačiau kaip čia gaunasi: turkai ir graikai su putomis ant lūpų įrodinėja, jog dolma - tai jų nacionalinis patiekalas, kad kaimynai nusižiūrėjo nuo jų, ir ne kitaip. Ukrainietis, susitikęs lenką, pasakos jam apie savuosius holupkus ir nustebęs kraipys galvą, kad, a) lenkai nusižiūrėjo receptą ir b) negana to, kraupiai išdarkė pavadinimą. Tik vieni lietuviai nuolankiai lenkia galvą ir prisipažįsta, kad ne, tai ne mūsų receptas, mes nusižiūrėjome nuo slavų, o mūsų pačių virtuvė labai skurdi, praktiškai susidedanti iš putros, žėbijamos mediniu šaukštu iš suskilusio dubenėlio, ir su lupenom virtos bulvės.

Iš tiesų, pamąsčius nelabai kokį patiekalą sugalvotume, kurio praktiškai tokio paties negamintų kitos tautos. Šaltibarščiai? Tiek rusai, tiek netgi ir indai turi praktiškai identišką sriubą, tik indai gamina iš jogurto, ne iš kefyro. Koldūnai? Atėję nuo Kinijos. Barščiai, batviniai? Oi, nejuokinkit, jau girdžiu slaviškus šauksmus! Cepelinai, kugelis, vėdarai? Abu pavadinimai akivaizdžiai vokiški, ir bent jau kugelį tikrai vokiečiai gamina visiškai identiškai, o vėdarus panašiai. Nenustebčiau, jog gerai paieškoję rastume ir cepakus ten pat. Kas lieka? Skilandžiai, dešros, lašiniai? Mums jau moja lenkai ir ukrainiečiai, kartu su italais, prancūzais ir vokiečiais. Tai kas, kas apibrėžia tikrą tautinę virtuvę?

Ne ingredientai, ir ne tai, kaip jie sumaišomi. Kaip matėme, tai pernelyg lengva nusižiūrėti ir nukopijuoti. Visos tautos taip daro. Ir visos be sąžinės graužimo vadina tuos receptus savais. Išskyrus mus. Mes visko atsisakome.

Kiek pamąstęs supratau keletą tiesų. Bet kuris patiekalas gali tapti tautiniu. Tam reikia visai nedaug laiko, užtenkamai, kad pasikeistų dvi kartos. Būtent paskutinių dviejų kartų maistas yra tautinis: tai, ką gamino vaikystėje mama, ką gamino senelė, ir ką gamina žmona, išmokyta uošvienės, ką valgo mūsų vaikai. Toks maistas, kuris kelia geras emocijas, asocijuojasi su vaikyste, automatiškai tampa savas.

Praeina pakankamai daug laiko, ir senesni receptai, gaminti pro ir proprosenelių, užsimiršta. Ar dažnas iš mūsų mėgsta silkę, keptą ant žarijų su visais kaulais ir galvom, patiektą su kanapių grūdeliais ar sėlenimis? Kelis keptų paršelių receptus žinote? O kažkada tai buvo populiarus, išties "tautiškas" maistas.

Štai ir antrasis punktas - populiarumas. Patiekalą, kurį gamina mama, senelė, žmona, uošvienė, turi žinoti ir kiti aplinkiniai, o ingredientų jiems galima nesunkiai rasti visose parduotuvėse ar užsiauginti patiems. Skirtingos virėjos/ai gamina kiek kitaip, su savais slaptaisiais ingredientais, savomis variacijomis, tačiau visi iš karto žino, apie ką čia šneka, ir gali palyginti ragaujamo patiekalo skonį su tuo įprastiniu, iš vaikystės, ir tuomet gali pasakyti "Onute, kokie skanūs tavo balandėliai, kaip tu juos darai? - Oooo, čia mano paslaptis. Na gerai, išduosiu, gelvės lapų į faršą įpjaustau truputį". Ir panašiai.

Taigi, manau, išvada: populiarus patiekalas, kuris žinomas trims kartoms, iš kurių bent dvi moka gaminti, automatiškai virsta tautišku. Taigi, mielieji, laikas pripažinti: balandėliai, koldūnai, cepelinai, vėdarai, barščiai su grybais ir grietine, kopūstienė, žirnių sriuba, o taip pat ir kepta antis su obuoliais, grietinėje troškintas karpis ir netgi šašlykai - patys tikriausi lietuviški tautiniai patiekalai, ir jeigu kas nors tvirtins atvirkščiai - spjaukit jiems į barzdą.

Taigi, jūsų dėmesiui - tikras _lietuviškas_ patiekalas, balandėliai.

--------------------------
Receptas prasideda čia:

Reikės, nieko nenustebinsiu, kopūsto. Jį lėtai verdame dideliame puode, kotu į viršų. Verdame tol, kol viršutinis lapas ima atsiskyrinėti nuo gūžės. Lapą atsargiai nuimame ( neištraukdami gūžės iš puodo ), traukiame ant lėkštės, o gūžę verdame toliau, kol atsiskirs jau kitas lapas. Ir taip toliau, kol visi lapai neatsiskirs. Kad būtų lengviau juos nuiminėti, kotą ( kočėną ) galima išpjauti iš anksto.



Kol verda, sumaišome faršą. Geriausiai tinka perpus kiaulienos ir jautienos faršas. Jį sumaišome su maždaug trečdaliu nuo mėsos tūrio virtų ryžių, smulkiai supjaustytą nedidelį svogūną, įberiame druskos, pipirų, ir ( dėmesio, slaptas ingredientas ) maltų kalendros grūdelių. Tegu faršas stovi, kol baigsim žaisti su kopūstlapiais.





Toliau sistema paprasta. Imame vieną kopūstlapį, ir ant jo dedame vieną saują įdaro. Iš pradžių vyniojame taip...



Kol gaunasi taip:



Storiausią kopūstlapio vietą galima ir nupjauti, jeigu labai kieta ir gali nesusitroškinti. Toliau, visus susuktus balandėlius apvoliojame miltuose ir apkepiname keptuvėje, kad truputį šonai paruduotų ir geriau užsisandarintų, o apkepinę krauname į didelį puodą ( kad ir tą patį, kuriame virė kopūstas ), užpilame vandeniu, na taip kad ne iki galo būtų apsemti, įpjaustom vieną ar kelias morkas, įverčiam keletą šaukštų grietinės ir ko nors rūgštaus. Vietoj "Ko nors rūgštaus" tinka ir paprasčiausias kečupas, tik po to viršutinius balandėlius reikia apversti, kad kečupas panertų. Įberiam druskos, pipirų, kitų slaptų prieskonių, ir troškinam apie pusvalandį - 40 minučių.



Patiekiame su virtomis ar virtomis ir apkepintomis bulvėmis, apibarstytomis krapais, apipiltais trupučiu skysčio iš puodo su balandėliais, šaukštu grietinės ir petražole. Bevalgydamas padariau išvadą, jog kalendra ( žalioji dalis, ne grūdai, sukapota ir pabarstyta ant balandėlių ) čia dar skaniau, nei paprasta petražolė.



Va ir viskas. Balandėlių galima prisigaminti ir daugiau, tarkim, iš dviejų kopūstų, ir atliekamus nekepinti miltuose, o tiesiog suvynioti į permatomą plėvelę ir padėti į šaldytuvo kamerą. Tuomet vėliau, kai užsimanysite šio patiekalo, bus galima jo labai greit pasigaminti, nes pagrindinis darbas jau bus padarytas.

Skanaus!


About this Entry
[User Picture Icon]
From:z_k
Date:January 30th, 2006 03:49 pm (UTC)
(Permanent Link)
:D išties perdėm maistinis filosofinis tautinis rakursas :D

beje, Beveik visur ten, kur auga vynuogės, skirtingos tautos sumąstė elgtis panašiai: į vynuogės lapą suvynioti gabalėlį mėsos, sumaišytos su svogūnu, ryžiais ir prieskoniais, ir tą "vyniotinį" troškinti skystyje.

Taigi, tie patys dalykai, kurios valgiau Bulgarijoj ir jie yra visiškas gėris, labai skanu; o lietuviškų balandėlių nemėgstu visiškai. Veu. O dar bulvės, :/
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:January 30th, 2006 03:58 pm (UTC)
(Permanent Link)
Tereikia kelių dalykų: pirma, kad vynuogių lapų galima būtų laisvai nusipirkti bet kur, antra, kad vynuoginius balandėlius pamėgtų pakankamas procentas lietuvių, ir trečia, kad pasikeistų dvi-trys kartos, ir viskas, turime naują lietuvišką patiekalą :{)
[User Picture Icon]
From:maliboo
Date:January 30th, 2006 04:41 pm (UTC)
(Permanent Link)
Shtoli pasidaryt siandien :-) ir Karinele juju nevalgo - kaip tik man viskas bus :-D
From:(Anonymous)
Date:January 31st, 2006 05:29 pm (UTC)

KKK

(Permanent Link)
Vengrai daro balandelius is raugintu kopustu lapu, tam jie specialiai deda i raugiamus kopustus kelias nesupjaustytas galvas, o troskina balandelius, butinai su paprika ir parukytom naminem desrelem. Paprika tinka ir su normaliais balandeliais, reikia pripjaustyti salia morku. Bet skaniausi jie buna kai pasisildai sekancia diena (jei lieka).
[User Picture Icon]
From:pingwinas
Date:January 31st, 2006 06:08 pm (UTC)
(Permanent Link)
Melagis tu! Pirma - ryzhiai lietuvoj neauga, i tautinius patiekalus toki balandeliai nelimpa. (Sufleruoju - vietoj ryziu sheiminkes dedavo perlines kruopas).

Antra - nevalgei lenkisku balandeliu. Viskas taip pat, tik kopustas viduj mesa ish virshaus. Na bent jau mano kaime taip vadinosi lenkiski balandeliai.

Po siai kikenu ish vieno prancuzo virejo - tas paragavo cepelinu ir pareiske kad reiktu ne virti, o kepti :) Suplojam cepelina, ishkepam, ir ka gaunam? BINGO - kedainiu blynus. :)
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:January 31st, 2006 06:24 pm (UTC)
(Permanent Link)
Pirma - ryzhiai lietuvoj neauga, i tautinius patiekalus toki balandeliai nelimpa.

Tas tikra tiesa, pasitaisau.

Antra - nevalgei lenkisku balandeliu. Viskas taip pat, tik kopustas viduj mesa ish virshaus.

Na, aš omeny turėjau šituos: http://www.polana.com/product_details.aspx?id=45&cid=4

O kepti cepelinai tai man šiaip jau visai nieko, kuomet į antrą dieną juos supjaustai griežinėliais ir svieste pakepini :{)
[User Picture Icon]
From:darkside_lt
Date:February 1st, 2006 10:16 am (UTC)
(Permanent Link)
Bala nematė recepto - pamąstymai svarbiausia! ;)
From:(Anonymous)
Date:February 3rd, 2006 03:46 pm (UTC)
(Permanent Link)
rekomenduoju:
1. pom. padazha det baigiant virti (nuo jo rushties kopustas kietas pasidaro)
2. puodo dugna ishkloti plonom juodos duonos be pluteles riekelem - suteikia fain skoni ;)
bite
From:(Anonymous)
Date:February 11th, 2006 08:09 am (UTC)
(Permanent Link)
darau siek tiek kitaip,paruostus,pavoliotus miltuose balandelius sudedu i skarda ir apkepu orkaiteje,po to dedu i puoda ,pripjaustau svogunu,morku,prieskoniu,sviesto ,grietines (grietineles,kur gyvenu grietines nerasta),ir truputi vandens ,troskinu greitpuodyje,skonis fantastiskas(mano anyta vireja profesionale :),cia jos receptas)
From:(Anonymous)
Date:February 12th, 2006 08:28 pm (UTC)
(Permanent Link)
ir aš turiu rekomendaciją: nedėt ryžių. Dėt ton vieton tarkuotų morkų ir saliero šaknų. Skonis puikus, sveikiau ( jei kam aktualu derinimas ). Taip pat nekepint- mažiau riebalo, sveikiau. Jokių kečupų. Morkos , salierai, kokie penki petražolės šaknies centimetrai :), gelsvė, saliero lapas, būtinai ( mano variante :) ) mairūnas farše ( man skaniausia su dalimi avienos)- kam tie dažai su krakmolu? Ir valgyti be bulvių, tik su grietine, pabarsčius petražolėm, krapiukais, svogūniuko laiškeliu...Užkandant šviežiai raurtu agurkėliu, jei vasara. Jei žiema- nešviežiai, o tvirtai įrūgusiu, šaltu, gurgždančiu. Besiliesinantims jogurtas gerai vietoj grietinės, nieko labai nesugadina. Daržovių dėt maždaug trečdalį įdaro masės. Tinka ir jauna cukinija, kaliaropė, agurotis - viskas tarkuota. Ot taip.
From:(Anonymous)
Date:April 23rd, 2006 02:39 pm (UTC)
(Permanent Link)
Na galiu pasakyti, kad kopūstą virti nebūtina ;) Įdedate kopūstą į maišelį (paprastą, kur pardėj produktus dedat), įdedat į jį kopūstą, užrišat, subadot keliais dūriais maišelį šakute ir padedate š mikrobangę 7 min. Ištraukiate ir lengvai nusiima lapai ir tada gaminu balandėlius. Arba tinginio balandėlius: nesuku, o atsikai sudedu faršo kukuliukus, kopūstą, kukuliukus, kopūstą.
From:(Anonymous)
Date:March 27th, 2007 07:57 am (UTC)

Inga

(Permanent Link)
Va cia tai super ideja, aciu.
From:(Anonymous)
Date:June 7th, 2006 01:16 pm (UTC)

BALANDĖLIAI

(Permanent Link)
labai skanu,troškinant balandėlius, puodo dugną iškloti rūkytų lašinikų skūrytėmis ir dar įdėti džiovintų grybų.
From:(Anonymous)
Date:July 24th, 2006 06:23 pm (UTC)

o as darau taip:)

(Permanent Link)
perskaiciau kelis receptus, giedriau - esi nerealus! respect.

apie balandelius

kazkada uzvaldyta tinginystes pagaminau toki sposa:
visus tuos pacius ingridientus galima tiesiog susluoksniuot i puoda: kopustlapius, farsa, morkytes, ir tt. ir patusint su padaziuku.

ir gaunasi kazkas panasaus i balandeliu skonio lazanija, tik greiciau. (ir siaip naujiena) aisku galima kist ir i orkaite - dar skaniau.



From:(Anonymous)
Date:September 13th, 2006 05:45 pm (UTC)

Re: o as darau taip:)

(Permanent Link)
darau taip pat, bet niekada nededu ryziu, o mesa maisau- kiauliena au paukstiena bei apkepinu be miltu
From:(Anonymous)
Date:March 27th, 2007 07:55 am (UTC)

Inga

(Permanent Link)
O kokia apkepinimo prasme? As niekad keptuveje neapkepu, tiesiog sudedu atsargiai i puod ir troskinu, neisileidzia niekad:)))
From:(Anonymous)
Date:January 9th, 2009 03:12 pm (UTC)

Re: Inga

(Permanent Link)
Man apkepinti balandėliai skanesni...mėginau nekepinti-nepatiko,kitiems-patinka...taigi čia kiekvieno skonio reikalas.
From:(Anonymous)
Date:September 28th, 2008 08:16 pm (UTC)

Harlis

(Permanent Link)
As tai ne vandeniu uzpilu bet tuo paciu kopusto viralu. Puse viralo i puoda troskinimui o kita puse -skaniusia sriuba -kopustiene. Imeti kelis kauliukus ar vistos shmota, ar ka nors rukyto ,ar likuciu mesos, supjaustai likusi kopusta kur jau nesigavo balundziai
o padazui maisau pomirodu sosa (tomato sauce) ir kechupa per puse \

Beje i farsa dedu zalius ryzius bet papildau misini su saukstu-dviem grrietines ir gavaleliu istirpinto sviesto bei dar sultinio ipilu
Tuo sutaupau laika ryziam virti . ir dar- i mesa ipjaustau rukytu lasinuku labai smulkiai pjaustytu. Mesai dzniausiai naudoju parshiena

puodo dugne isguldau suirusius kopustlapius, stambiai supjaustyto svoguno ir saliero ir morku .
Balandzius kaip ir Giedrius, pakepu apvoliojes miltais.

Dar pries pabaigiant tushint (o juos tushinu (oi koks lietuviskas zodis...gal geriau shutinu...?) idedu grietines i bal.undziu skystala ,skanumelis



From:(Anonymous)
Date:January 24th, 2009 10:40 am (UTC)

mika

(Permanent Link)
nu nezinau,gal dabartiniai 80 -meciai vokieciai ir gamindavo kugeli ir vedarus,bet dabar...niekur nemaciau.o balandelius-taip,tik be ryziu.
From:(Anonymous)
Date:March 15th, 2009 01:15 pm (UTC)

sio puslapio skaitytoja :)

(Permanent Link)
Kad būtų greičiau, galima kopūstą įdėti į celofaninį maišelį, užrišti ir padaryti keletą skylučių su šakute. Tada dėti 7-10 min. (priklauso nuo dydžio kopūsto)į mikrobangų krosnelę. Ir tada nereikės kopūsto virti, ištrauksite jį minkštą ir lapai super nusilups. Tai pagreitina balandėlių gamybą ;)
From:(Anonymous)
Date:April 4th, 2009 08:41 am (UTC)

Balandeliai

(Permanent Link)
Giedriau, sunku patiketi, kad naudojate tuos klaikius glicius nuspalvintus ir parugstintus bepomidorius kecupus!!!:)))
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:April 4th, 2009 08:43 am (UTC)

Re: Balandeliai

(Permanent Link)
Aš tiesiog nedarau iš maisto kulto.