October 31st, 2008

"Išeiginė" alaus sriuba

Va įsivaizduokite: atsibundate ryte po vakarėlio. Na, ne tokio, kai naktį burnoje kažkokie nykštukai pridergia, o iš ryto galva braška. Ne, šiaip tokio ramaus pasisėdėjimo su alaus bokalu, vienu kitu (trečiu ketvirtu). Nužvelgiate apsiblausiusiu žvilgsniu vakarykščio gėrio likučius, ir staiga pastebite, kad kažkoks negeras žmogus paliko ant stalo atkimštą, bet visai nenugertą alaus butelį. Ar netgi du butelius. Alus per naktį išsigaravo, išsikvėpė, tokį gerti - feeee, nejaugi jau taip savęs nemylite? Bet neskubėkite jo išpilti! Geriau prisiminkite senolių patirtį ir išsivirkite alaus sriubos.

Collapse )

penktadieninės eilės

O ką, jau galvojote, kad nebus šiandien eilių apie nelaimingą meilę? >:{)
Šias eiles liaudies dainius K. Plankas skyrė geroms, nelaimingoms mergelėms iš Filologijos fakulteto, Vilniaus Universiteto

Kokia naktis

Kokia naktis - žvaigždžių šimtai
žiūrėk viena nukrito:
Bet tų žvaigždžių tu nematai
Degtinę tau tik ryti

Kokia naktis - sėdėt, svajot
Svajų tankmėj paklysti:
Bet tau svajojimas nė motais
Tau prie manęs tik lįsti

Kokia naktis - kokia tyla
Girdi kaip kala kuolą:
Bet negirdi, tu, prisilakęs
Tu per žemai nupuolęs.

Kokia naktis - nesitikėk
Manęs tu nepaimsi:
Ne tau skirta mana žvaigždė
Ne tu manasis princas...

Ir pabaigai - apie orus

Istorikas Vaidas sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie vieną labai įdomų pokalbį telefonu su garsiuoju kulinarijos ir mitybos briliantu (ten linko apačioje, kur komentarai).

Kirba mintis, ar nevertėtų vėl kilstelti tą žurnalo įrašą į matomesnę blog'o vietą.