?

Log in

No account? Create an account
Mar. 18th, 2008 @ 08:23 am Nesuprantu :{)
"Man šypsosi pažįstamos mergytės
Užeiti kviečia atsigert kavos"
(Kardiofonas)

Jau kelintą kartą pastebiu keistą dalyką. Tarkim, einu sau gatve, nieko neužkabinėju, ramiai taip, iš ryto į darbą, truputį po septynių ryto, Gedimino prospektu ar Konstitucijos. Aplink žmonių daug, bet kaip visuomet dideliame mieste, vienas kito žmonės nepastebi, eina paskendę savo mintyse ir rūpesčiuose, veidai tipiškai-lietuviškai rimti, rūstūs. Ir štai priešais link manęs, trajektorija, lygiagrečia manajai, eina mergina. Šiaip tai daug jų eina panašiom trajektorijom, bet šita žiūri į mane ir šypsosi. Kitą dieną, kitoje vietoje, analogiška situacija, tik su kita mergina. Lyg ir nepažįstamos, kiek man per aplytus/apsnigtus akinius matosi. Iš pradžių galvojau, kad gal man šukuosena (tie trys plaukai ant pakaušio) vėjo pučiami susivėlė ir juokingai atrodo, ar šiaip veido morda, kaip kažkas taikliai pastebėjo, primena hobitišką ir dar raudona nuo šalčio. Po to padariau išvadą, jog greičiausiai joms po plaukais paslėptos ausinės ir jos tiesiog klausosi bajeriuojančio radijo DJ. Bet va šiandien vėl, eina, tokia graži mergina, tokia dailutė, žvilgtelėjo į mane, iš karto šypsena veide, bet akys nudelbtos žemyn tarsi susikuklinus :{). Ir tikrai be jokių ausinių.

Kai tik atsikraustėme į nuomojamą butą, prie Minsko parduotuvės banke buto šeimininkei pervedinėjau pinigus, ten mus aptarnavo irgi labai simpatiška mergina, ir ji taip pat žiūrėjo į mane ir šypsojosi, o išeinant tarė man "geras jūsų webo puslapis". Tai išgirdęs vos neatsisėdau iš netikėtumo :{)

O štai aną savaitgalį Minsko parduotuvėje, eidamas pirkti alaus, iš už kampo išgirdau Tado Blindos balsą. Pasikeitęs Tomkus, žilais plaukais ir ūsais, tačiau balsas - lygiai tas pats, kaip nuo vaikystės įprastas "Atleiskite, panele Kristina, arkliai pasibaidė". O žinote, kokį alų jis mėgsta? Na, spėkite. Va būtent :{)

Bet vėliau, jau praėjęs pro kasą, suvokiau, kad praeidamas pro jį aš nejučia nusišypsojau, bet nudelbiau akis žemyn, tarytum nepažinęs. Bet kad ir nelabai žinau, ko aš jo norėčiau paklausti, ar ką jam galėčiau pasakyti. "Sveiki, p. Vytautai"? "Aš jūsų meno gerbėjas"? Nei aš gerbėjas, nei ką. Tiesiog atpažinau.

Keistas tas gyvenimas.

Tiesiog jeigu jau atpažinote mane gatvėje, prie šypsenos į komplektą dar ir mirktelkit man. Arba paprasčiausias "Labas, Giedriau" irgi tiks. Antraip nejučiom imu galvoti, ar tik nebus man koks klyno užtrauktukas atsisegęs.

Ne, visgi užsegtas.
About this Entry