April 7th, 2006

Uzbekiškas plovas

Kaip žinia, plovų rūšių - dešimtys, o jeigu priskaičiuosime ir visus kitus, pradedant nuo indiško "pilaf" ir baigiant iranietišku "pilaw", tai ir šimtai. Skirtingiausi paruošimo būdai: kartais plovui visus ingredientus verda atskirai ir sumaišo jau prieš pat kraunant ant stalo, kartais viską sudeda kartu ir verda. Plovas nebūtinai turi būti iš ryžių - jam tinka praktiškai bet kokie grūdai ar kruopos, kad ir perlinės, kad ir lęšiai ir t.t. Pagrindinis vidurinės Azijos plovo požymis - ryžiai ( ar kiti grūdai ) turi būti gana birūs, nesulipę. Tai, ko gero, pagrindinis skirtumas tarp azijietiško plovo ir "obščepitinės" ryžių košės su mėsa, prie kurios mus ilgą laiką pratino valgyklose, ar itališko risotto.

Parodysiu, kaip gaminti uzbekišką plovą, dar tiksliau - jo ferganietišką variantą.

Collapse )

Kaip gimsta tradicijos

Kaip kartais būna keista skaityti receptą, kur reikia BŪTINAI daryti taip, ir ne kitaip, nes kitaip gausis "netikras", "neoriginalus" patiekalas, ir apskritai. Pvz, kodėl cepelinus būtent reikia gaminti pailgus, o ne, tarkim, apvalius? Kodėl "tikri" barščiai - tik su grietine? Ir t.t. ir pan.

Tokiais atvejais siūlau prisiminti vieną seną ir labai pamokančią istoriją.

Collapse )