?

Log in

No account? Create an account
Oct. 20th, 2008 @ 09:47 am Apie kontroliuojamą laukinę jėgą
Jaučiu keistą fetišą aštriems peiliams. Įtariu, kad jeigu kas rytą skusčiausi barzdą, nusipirkčiau būtent tą, senovišką skustuvą plonyčiu užgalandinimo kampu, kur netgi vos prisilietus ir švelniai spustelėjus pirštu ašmenys sminga į odą. Juk kiekvienas daiktas turi turėti savo paskirtį. "Žiliet" turi kaboti ant pakabos spintoje. Apie "Šik" apskritai geriau patylėkim. O prie skutimosi veidrodžio - tik peilis, aštresnis už skalpelį, tačiau kontroliuojamas, klausantis kiekvieno piršto kryptelėjimo. Greičiausiai būtent tas kontroliavimas labiausiai užveda.

Virtuvėje neturiu nė vieno peilio, kuris kainavo daugiau, nei $25US (čia viršutinė riba, tiek mokėjau už savo mėgstamiausią uzbekišką pčaką, kiti - po porą baksų galbūt). Internete daug rašo apie tai, kaip peilis privalo būti toks arba anoks, kaip pigūs peiliai yra šlamštas, o brangūs - puikumynas. Tačiau maniškiais, tais pigiaisiais, galima supjaustyti pomidorą pusės milimetro storio storio riekutėmis, laikant tą pomidorą už kotuko. Taip, galbūt tuos pigesnius reikia dažniau galąsti (nors dažniau užtenka tik palyginti ašmenis į puoduko dugną). Turiu keletą peilių, kurie pagaminti iš juodo, rūdijančio plieno. Jeigu juos paliksi šlapius - jie ima rūdyti arba pasidengia dėmėmis. Perpjovus citriną juos geriau iš karto perplauti ir nušluostyti. Tačiau būtent šie, rūdijantys peiliai išsigalanda panašiausiai į skustuvą, ir būtent jie geriausiai laiko užgalandinimą. Taigi, tas rūpestis atsiperka.

Ir man labai nepatinka "galąstuvai", kurie pagaminti iš kelių plieno rutuliukų, tarp kurių reikia braukyti peilį, kur jis atseit užsigalanda. Ne. Paimi paprasčiausią galąstuvą, tokią plytą, kurio viena pusė rupesnė, kita smulkesnė, įtvirtini, kad nevažinėtų, peilį į rankas, ir dirbi. Keli brūkštelėjimai į vieną pusę, keli į kitą, stengiantis išlaikyti vienodą kampą. Keli į vieną, keli į kitą. Kartoti. Dar ir dar. Brūkšt-brūkšt. Puikiai ramina nervus. Po truputį metalas pasiduoda, patikrinus pirštu jaučiasi, jog peilis vis aštresnis, ašmenys plonesni. Galų gale pirštas pajunta, jog ant ašmenų pačiame kraštelyje užsideda plonytė juostelė, kuri nuo lengvo brūkštelėjimo galąstuvu užlinksta tai į vieną, tai į kitą pusę. Tuomet galąstuvą apverti, ir atsargiai, vis švelnesniais judesiais toliau galandi, kol plonytė juostelė nusiima. Tada imi smulkučio švitrinio popieriaus, 1000 ar dar smulkesnio, ir poliruoji. Tol, kol patikrinus aštrumą veide atsiranda šypsena.

Kaip patikrinti ašmenis? Paprastas būdas - nagu. Pamėginkite švelniai, nespausdami, priglausti peilio ašmenis prie nykščio nago plokštelės statmenai. Jeigu ašmenys "limpa", neslydinėja - jau mano veide lūpų kampučiai į viršų kilst. Paimkite laikraščio gabalą, perlenkite per pusę, bet sulenkimo neužbraukite, palikite, kad liktų išsirietęs. Paimkite peilį ir brūkštelkite 45 laipsnių kampu per tą sulenkimą. Ne iš vidaus gi, iš išorės. Ką matome? Laikraštis linksta nuo ašmenų prisilietimo? Dar galandam tada. Peilis perrėžia laikraštį kaip sviestą? O taip, mažute. Pabandykime gulčiau, 30 laipsnių. Vis dar pjauna? Eikš pas tėvelį. Dar ploniau. Pavyko nupjauti tik pačią sulenkimo viršūnėlę, kai peilis, vos vos kryptelėjus į viršų, vėl išneria, taip, kad atlenkus vidury laikraščio lieka pailga plonytė skylutė? Štaip taip, taip, tu žinai, kas man patinka. Tęsk, nesustok, toliau ir dar, kol bus galima nupjauti raides nuo laikraščio popieriaus...

Mmmm.. apie ką aš čia? :{)

Žinoma, tokio aštrumo, kad peilis skustų plaukus nuo dilbio, virtuviniams peiliams siekti nebūtina. Tačiau mano virtuvėje peilis turi būti toks, kad paėmus jį dviem pirštais už rankenos galiuko, o ašmenis atrėmus į pomidorą ir lengvai patraukus, ašmenys lengvai susmigtų vien tik nuo peilio svorio. Citrinos žievelę tokiu peiliu galima be pastangų nupjauti taip, kad nusiimtų tik geltonoji dalis, o baltoji pasiliktų. Nuo visos lašišos gerai užgaląstu lanksčiu peiliu file nupjaunama vienu ilgu brūkštėlėjimu. Gerai užsmailintas trumpas peiliukas sminga į bespurdančio karpio "sprandą" per visus žvynus ir sustoja tik perkirtęs stuburą. Dviejų kilogramų svorio apvalus jautienos kumpio gabalas perpjaunamas vienu ilgo peilio patraukimu. Jokių pastangų. Jokių bereikalingų peilio spaudimų. Jokių brūžinimų pirmyn-atgal.

Tik iki spiegimo aštrūs ašmenys ir šios laukinės, pirmykštės jėgos kontrolė.
About this Entry
[User Picture Icon]
From:ashtroka
Date:October 20th, 2008 07:21 am (UTC)
(Permanent Link)
Aga, o aš turiu įprotį įsipjauti, jei peilis tik ką pagaląstas :) per daug limpa turbūt :)
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:October 20th, 2008 07:26 am (UTC)
(Permanent Link)
Greičiausiai dėl to, kad tu tikiesi, jog peilis bus bukas ir dėl to per stipriai spaudi. Nors iš esmės tai kas ten žino, kodėl taip įvyksta :{) aš va irgi kai savo peilį gamtoje kai paskolinu kokiai mergužėlei, paprastai sugrąžina keiksnodama, kad įsipjovė.
[User Picture Icon]
From:mishrune
Date:October 20th, 2008 07:29 am (UTC)
(Permanent Link)
"...Svinio Todo vaidmenį atliks Giedrius Vilpišauskas."

Gerbiamasis, aš jūsų bijau. :)

Va ir prisiminiau, ko nepadariau savaitgalį - peiliai gi negaląsti... Ale gi su atšipusiu pirštą įsipjaut lengviau, nei su šipena. Bent jau man.
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:October 20th, 2008 07:33 am (UTC)
(Permanent Link)
Nebijok, aš iš tikrųjų geras ( beveik kaip Leninas iš seno anekdoto ;{) )
From:shwarnas
Date:October 20th, 2008 07:34 am (UTC)
(Permanent Link)
O taip :] Pats turiu tėvo darytą juodo plieno peilį. Galandasi neblogai, bet norint peilį ilgiau išlaikyti aštrų - turi juo naudotis vienas pats (kad nebūtų kumpelis ant lėkštės(!) papjaustytas). Dėl to ir tikras meistras savo įrankių neskolina. Niekam. Dėl peilių kainos/kokybės: apatinė kartelė irgi tikrai turi būti, nes kinietiškos pusiau aliuminio skardos produkcijos kiek nori.. Norint nusipirkti gerą įrankį turi žinoti plieno sudėtį/savybes, ko, savaime suprantama, nepabandęs nesužinosi.

P.S. vienoje amatų šventėje vos nenusipirkau nedidelio peiliuko iš damasko plieno. Gailiuosi iki šiol.. Bet čia jau ne virtuvei.
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:October 20th, 2008 07:40 am (UTC)
(Permanent Link)
Nežinau, ar čia man taip sekasi, ar ką, bet jeigu peilis yra tiesus (ta prasme, be visų tų išraitymų ir dantukų), aš paprastai jį galiu pagaląsti ir naudoti. Kitas klausimas, kaip greitai jis susidroš...
[User Picture Icon]
From:maumaz
Date:October 20th, 2008 08:10 am (UTC)
(Permanent Link)
Vakar pusčiau dalgį. Irgi smagus užsiėmimas, meditacinis toks.
(Deleted comment)
[User Picture Icon]
From:gedas
Date:October 20th, 2008 10:29 am (UTC)
(Permanent Link)
aštrus toks tekstukas... szhamanas apie skustuvus, tu - apie peilius...

>Peilis perrėžia laikraštį kaip sviestą? O taip, mažute. Pabandykime gulčiau, 30 laipsnių. Vis dar pjauna? Eikš pas tėvelį. Dar ploniau. Pavyko nupjauti tik pačią sulenkimo viršūnėlę, kai peilis, vos vos kryptelėjus į viršų, vėl išneria, taip, kad atlenkus vidury laikraščio lieka pailga plonytė skylutė? Štaip taip, taip, tu žinai, kas man patinka. Tęsk, nesustok, toliau ir dar, kol bus galima nupjauti raides nuo laikraščio popieriaus...<

Šią scenelę siūlyčiau sužaisti, pasikvietus kokio nekenčiamo laikraščio žurnlistą (-ę). Įspūdžių šiam, manau, pakaktų...;)
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:October 20th, 2008 10:32 am (UTC)
(Permanent Link)
Tikrai su juo nesitariau prieš tai ;{)
[User Picture Icon]
From:grusalakas
Date:October 20th, 2008 10:42 am (UTC)
(Permanent Link)
Awesome.
[User Picture Icon]
From:i7siab
Date:October 20th, 2008 11:36 am (UTC)
(Permanent Link)
taip ir įsivaizduoju viską.. br..:)

mes galąsdavom laiptinėje į laiptus, kai jau visai užknisdavo, kad nepjauna. bet šiaip tai namuos aštrių peilių nebūdavo [per daug žmonių, vis atrodo, kad kažkas kitas turėtų galąst..:)], o jei kada tėvas vis tik pagaląsdavo - pjaustydavomės pirštus:/

... bet tokio aštrumo peilių kaip tu kad rašai dar pas nieką neteko matyt. gal ir neteks, o tai turbūt be pirštų likčiau:]
[User Picture Icon]
From:rokiskis
Date:October 20th, 2008 01:23 pm (UTC)
(Permanent Link)
Esminis dalykas - tai visgi galastuvas. Jei galastuvas per daug grūdėtas, niekad nepadarysi plonų ašmenų. Jei per daug smulkiagrūdis, tiesiog nenuaštrinsi. Jei galastuvas per kietas - jis išvis smulkias rėveles darys ašmenyse, o jei per minkštas - užsiknisi, galasdamas. Pats geriausias galastuvas, kokį turėjau, buvo tiesiog maža apvali keramikinė peleninė. Iš kažkiokios keistos kietos keramikos. Bet kokį prieš tai apgalastą peilį su ja lengvai išaštrindavau tiek, kad puikiai galima būdavo skusti plaukus nuo rankos. Deja, kai ta peleninė kažkur prapuolė, taip ir nepavyko rasti pakaitalo jai.

O apie peilius - bene geriausi išties tie rūdijantys, kur senais laikais būdavo daromi. Nerūdijantis plienas mechaninėmis savybėmis gerokai atsilieka nuo tikro plieno.
[User Picture Icon]
From:mishrune
Date:October 20th, 2008 02:32 pm (UTC)
(Permanent Link)
Mislyju, galąstuvų reikia turėti bent kelis.

Geriausia, ką aš turiu - tiesiog apvalus akmeniokas skirtingo grūdėtumo šonais. Bent kartą per mėnesį jį pametu, paskui užsiknisu ieškodama (ir randu tik tada, kai nebereikia). :)
[User Picture Icon]
From:anaiptol
Date:October 20th, 2008 03:56 pm (UTC)
(Permanent Link)
o ką reiškia "jausti fetišą peiliams"?;/ TTŽ.
[User Picture Icon]
From:giedrius_v
Date:October 20th, 2008 04:48 pm (UTC)
(Permanent Link)
Tave labiau erzina neteisingas žodžio "jausti" vartojimas, ar žodžių junginys "fetišas peiliams" ? Ar viskas iš karto (ir be grąžos)?
[User Picture Icon]
From:pingwinas
Date:October 20th, 2008 05:47 pm (UTC)
(Permanent Link)
O taip, mazhule :) Mano geriausias peilis - pirktas kokiais 1992 metais uzh 1rbl. 35kap. Nerudijanchio plieno, ilgas, labai patogia mano letenai rankena. Pirma, gamyklini galandinima taisiau kokia valanda, nuo to laiko - kas tris - keturis menesius pereinu keliais brukstelejimais dalgiui skirtu galastuvu. Mesai pjaustyt - idealus daiktas, bet ne ka praschiau ir pomidorus ima. Turi esmini trukuma: visi taikosi nugvelbt :)

As irgi turiu "bzhika" - negaliu naudotis apybukiais peiliais. Karta sveciuose padejau pietus ruost, tai baigesi tuo, jog pora valandu galandau zhiauriai sugadintus peilius. (Na kur tai matyta - kapoti shonkauliukus kietu, trapaus plieno peiliu? Pjuklas ten pasidare, o ne peilis. Arba minksto metalo peili galast "shmirgeliu".)

From:(Anonymous)
Date:April 28th, 2009 11:36 am (UTC)

Dinas

(Permanent Link)
"Keli brūkštelėjimai į vieną pusę, keli į kitą, stengiantis išlaikyti vienodą kampą. Keli į vieną, keli į kitą"

Ar ir i prieki ir atgal brauki, ar tik atgal? Kazkaip nesigalanda man, nors turiu toki pat galastuva kaip pas tave aprasytas.
Dinas - (Anonymous) - Expand
(no subject) - (Anonymous) - Expand
(no subject) - (Anonymous) - Expand
(no subject) - (Anonymous) - Expand