?

Log in

No account? Create an account
About this Journal
Current Month
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
26272829
May. 31st, 2010 @ 10:09 am Šis įrašas skirtas ne šiam žurnalui
Visus, skaitančius čia lietuviškai, prašau tolesnį tekstą ignoruoti. Apačioje tiesiog paaiškinimas, kodėl giedrius_ru.

Привет всем. Ниже идет небольшое обьяснение, почему русской версии этого журнала на нынешний момент больше нет.

ПреведCollapse )
About this Entry
May. 14th, 2010 @ 01:57 pm Variniai puodai
Radau vartydamas internetą. Ar reikia sakyti, kad komentavo britas?

"Variniai puodai - žymiai efektyviau, nei įprasti plieniniai ar aliuminiai. Vario šiluminis laidumas yra kelis kartus didesnis už geležies. Prisiminkite, kaip paskutinį kartą uždėjote ant per karštos dujinės viryklės liepsnos nerūdijančio plieno puodą su padažu. Pamenate pridegusio padažo žiedą ant puodo dugno, kurį vėliau teko ilgai šveisti? O štai su variniais visai kitaip: dugnas įkaista vienodai ir tolygiai, ir leidžia jums padengti nuodegomis jį visą, nuo krašto iki krašto."
About this Entry
May. 4th, 2010 @ 09:51 am emailas
Sveiki, jeigu man kas rašėte į gmailą ir aš neatsakiau, tai dėl to, jog šiuo metu truputėlį man su juo problemos. Problemos turėtų išsispręsti (taip tikiuosi) iki kitos savaitės pradžios. Tuo tarpu, jeigu kažkas skubaus, galite kol kas mane pasiekti g.vilpisauskas tada tas suraitytas ir po to baltic-amadeus.lt . Arba skambinkit ar rašykit SMS'us.
About this Entry
Apr. 15th, 2010 @ 09:14 am Šašlykai
Retai kada duodu linkus į svetimus žurnalus, bet šį kartą negaliu susilaikyti. Juolab, kad šašlykų sezonas jau čia. Jeigu jau taip atsitiktų, kad rusiškai nesuprantate, manau, jog ir nuotraukų bus per akis.

Pamirškite frazę "tikras šašlykas būtinių būtiniausiai privalo būti tiktai toks..."
About this Entry
Apr. 12th, 2010 @ 09:00 am Pakėlę žemės ūkį mes...
Taigi šventą dieną kaip kokie nekatalikai pagonys kapstėmės po žemę. Nukasiau krūvas visokių senų lapų ir pan. į kompostą, išmėžiau šiltnamį. Po lapais radom braškių kupstų, o pačiuose lapuose pora raudonų ir dar visai kietų ir nesupuvusių obuoliukų, kurie kažkokiu būdu išsilaikė per visus žiemos šalčius. Dar, pasirodo, tiesiog pievutėje prikaišiota tulpių, kurios jau išlindo iš po žemės. Saulė danguj plieskia išsišiepus. Alyvos pumpurai sprogsta. Žilvitis ar kas ten per daiktas, kur vidury kiemo, visas apsipylęs kūšiukais. Nurovę pernykščius krapus kampe sklypo radome pridygusių narcizų. Šiltnamyje iš pernai prikaišiota svogūnų, kurie jau lenda, plius dar kažkokių neaiškių augalų, kurie miega. Pomidorai ant palangės ima panašėti į tuos, kuriuos jau galima perkelti į šiltnamį. Jau paragavau pirmosios šiuometinės rukolos. O tada kastuvą į rankas, ir pirmyn į žemės ūkį. Sako, jau seniai reikėjo sukasti, bet aš kadangi nepatyręs, man gerai ir taip. Jaučiuosi šiandien konkrečiai pakasėjęs. Bet visgi traukia prie žemės. Taip ir jaučiu, kaip iš kišenės žagrė kyšo. O pirtelė kaip smagu po visų dienos darbų...

Bulvių gal tiek to, nesodinsiu. Bet galvoju iš neįprastesnių dalykų pasisėti ropių. Ir gal porą-trejetą saulėgrąžų. O kol kas pirmas savas daržo augalas - iš kaimo parsivežta gelsvė.
About this Entry
Apr. 7th, 2010 @ 11:01 am Televizija
Pirmąją Velykų dieną atsibudau su keistu reiškiniu kairėje akyje. Ant baltymo toks nemažas kruvinas blynas. Fig suprasi, iš kur ir nuo ko. Gydytoja sako, kapiliaras sutrūkęs, nieko baisaus, per tris savaites ar mėnesį išnyks savaime. Tik tiek, kad vaizdelis kraupokas - viena akis normali, o kita krauju pasruvusi, vampyriška tokia. Įdomu stebėti aplinkinių reakciją, kai staiga pasikeičia pašnekovo veido išraiška, kai staiga pro akinių stiklus įžiūri, kad kažkas su manimi negerai.

O vakar vakare man skambino iš TV3 (ir iš kur tik jie gavo mano telefono numerį?). Sako, mes va rengiame laidą apie ekologinius maisto produktus, ir norėtumėme jumi pasikviesti kaip ekspertą (khe khe) pakalbėti apie mononatrio gliutamatą. Būtų geras vaizdelis. Sėdi dėdė krauju užpilta akim ir postringauja apie gliutamatų nežalą. Ir iš karto statistiniam lietuviui visokios aiškios išvados kyla, mes gi visi skaitymo tarp eilučių meistrai.

Ne, nebus iš manęs viešos personos.
About this Entry
Apr. 1st, 2010 @ 10:59 am Alaus, alaus...
Susisiekė kartą su manim Kalnapilio reklamos atstovai ir sako: ar norėtumei, tamsta, alaus naujo paragauti? Na aš, kaip kuklus lietuvaitis, mėgstantis įvairiausius gaiviuosius gėrimus, iš karto sakau, kad beabejaus, tiktais ką už tą alų man po to daryt reikės? Nieko, sako anys, tiktais po to parašinėti į savo žurnalą šio bei to, alų tą naująjį paminėti, reklama bus. O jeigu man nepatiks, aš gi nemeluosiu, parašysiu kaip yra, ar tinka jumims toksai variantas, klausiu? Viskas puiku, sako jie, viskas gerai, tik tu, tamstele, ragauk ir rašyk.

Na ką, galvoju, alų aš mėgstu, o nemokamo alaus, kaip žinia, skonio savybės automatiškai pagerėja. Maniau, gausiu aš tą puslitriuką, išragausiu, parašysiu ką nors. Viskas ore.

Ir štai vakar privažiuoja pas mane prie darbo mašinėlė, kažkas tarpinio tarp furos ir dengto Kamazo. Iššoka iš jos vairuotojas, manęs klausia, a jumi sulčių ar alaus žadėjo? Hmm (geras klausimas) na, sakau, alaus jeigu galima. Jokių problemų, va padedi parašą, imk prekę ir čiuožk iš čia. Va taip tiesiog, imk ir čiuožk. Taip ir padariau. Tiktais alaus tai ne puslitriukas. Ir netgi ne bambalis. Visą dėžę naujojo alelio dosnieji kalnapilistai įteikė. 20 butelių. Tiesiog taip, už ačiū ir gražias akis.

Ir dabar jau kaip ir reikėtų išbalansuoti ant tos plonos ribos. Iš vienos pusės, dėžė alaus kaip ir įpareigoja. Iš kitos, o jeigu ten prastas alus? Kaip bus? Nors, kai pagalvoji, na dar neteko tokio alaus ragauti, kad būtų jau visai neįmanoma jo gerti. Ypač nemokamo. Tas, kur vieną kartą "Kolegose" gėrėm su vandens ir skalbimo miltelių priemaiša juk nesiskaito, ane?

Taigis vakar sėdau po darbo, ramiai taip išdegustavau ketvertą buteliukų. Alus, beje, vadinasi "Kaštonų", arba jeigu pilnai "Kaštonų spalvos". Kalnapilis jį vadina eliu, tipo "ale" jeigu angliškai.

Na, pirmas įspūdis toks: alus tamsus, puta tiršta ir gausi, pilasi gerai ir iš vaizdo kažkiek primena porterį. Todėl ragaudamas kaip jau ir tikiesi tos saldumos, klampumos, sodraus sunkaus skonio. O realiai tai alus toks lengvokas, pasakyčiau. Apynių, jeigu jų ten yra, praktiškai nesijaučia. Kvapas malonus salyklinis, paskrudintų miežių. O skonis tai visai lengvas. Nepasakytum net, jog čia tamsus alus, jeigu užrištom akim ragautum. Net nežinau, su kuo čia jį galima palyginti. Man jis panašiausias į vieną tokį, kurį kažkada seniai studentaudami gerdavom Kaune, iš vietinės Stumbro daryklos, "Stumbro tamsus" vadinosi. Irgi toks pats pakankamai lengvas, be šviesiems būdingesnės rūgštelės. Reklamuoja, kad jis "ypatingo salstelėjusio skonio", bet kažkaip nelabai pajutau kažką ypatingo. Su kaštonais skonis nieko bendro neturi, bet spalva tai taip, panaši.

Kodėl jie tą alų tokį lengvą pagamino, tokio sunkiai apčiuopiamo skonio? Greičiausiai, kad nesustotum po pirmo butelio. Aš ir nesustojau. Į antrojo pabaigą skonis pagerėjo, o į trečiojo pabaigą, pradėjus užsikandinėti įvairia rūkyta mėsa irgi ruginiais "čipsais", ir visai normaliai. Nėra tokio sunkaus, kaip čia pavadinus, "poskonio", kaip nuo kokio porterio, kurio išgėrus butelį antro kažkaip nebesinori.

Reziumuojant - normalus alus, bet skirtas daugiau ką nors užsigerti, o ne gerti patį vieną. Prie maisto, užsigerti kokius nors cepelinus su spirgais turėtų tikti. Netgi, sakyčiau, toks "moteriškas" alus. Šiaip gerti yra ir geresnių pasirinkimų, bet karštą dieną tiks ir toks.

Ir ne, nesumelavau. Nė trupučio. :{)
About this Entry
Mar. 20th, 2010 @ 09:54 am Girtuoklių dainos
Gavau vakar labai įdomų lietuviškų dainų rinkinuką, "Girtuoklių dainos" vadinasi. Knyga ir kompaktas. Bobulytės kompakte juokingai paplonintais balseliais suokia dainas, kurias realybėje greičiausiai traukė jau apšilę vyrai už stalo, ar grįžtantys iš karčiamos. Kai kurių pasigedau, žinoma. Na kokia gi gali būti rinktinė be:

Gerkit, braliukai, ir aš gersiu,
Kap reks užmokėti aš išeisiu.

Užtat yra klasika kaipo:

Aš jaunas bernelis, linksmai uliojau,
Prisgėris kap jautis ravi gulėjau.

kurios paklausius ranka savaime ima bokalo ieškoti. Čia ta pati, kur "Pragėriau žirgelį, ir kamanėles" ("ir kam man jo reik"?).

Irgi mažiau girdėtos, bet pilnos meilės ir švelnumo:

Vo kadu tu mirsi, dzieduli mano?
Vo kadu tu mirsi, pijokėli mano?
Subatoj, bobute, subatoj, širdele,
Subatoj, marga karvelėle.

arba:

Tu tvorele, tu retoji
Visus girtus keravoji
O ta kiaula ta degloji
Vis pavarto pavolioja

Viskas. Statau rūgti alų, kūrenu pirtį. Dainuosim :{)
About this Entry
Mar. 18th, 2010 @ 11:24 am Kodėl aš niekada nebūsiu virėjas ar virtuvės šefas
Dažnai manęs klausia: Giedriau, kada gi tu pagaliau atsidarysi savo restoraną? Mes pas tave eitume pietauti, tau būtų daug džiaugsmo, pagyrų, bla bla bla. Atsakymas paprastas - niekada.

Virtuvė namie ir virtuvė restorane - tai du visiškai skirtingi dalykai. Restorano, kad ir ką bandytų sakyti jo savininkas, pati pirmoji funkcija yra gaminti pinigus. Būtent šitaip. Restoranas, kurio šeimininkas dirba "iš pasišventimo", nekreipdamas dėmesio į finansus, pasmerktas žlugti. Kulinarinė dalis eina po to, jau po finansų, tame pačiame lygmenyje, kaip ir interjero dizainas, aptarnaujančio personalo sumanumas ir panašiai. Kokia kita šios loginės sekos grandis? Jų dvi : pirma, restoranas privalo aptarnauti valgyti atėjusį klientą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Antra, nemažą reikšmė čia turi ir aptarnavimo greitis, nes klientas nenori ilgai laukti. Jeigu atėję turite laukti maisto valandą ar ilgiau, kitą kartą vargu ar čia sugrįšite.

Ką turime?Collapse )
About this Entry
Feb. 24th, 2010 @ 11:18 am Gėrimai
Lietuviai nuo seno mėgsta paties įvairiausio skonio gėrimus.



čia.
About this Entry