Giedrius Vilpišauskas (![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small} giedrius_v) wrote,@ 2006-06-08 08:50:00 |
|
gruziniški čenachai
Ne, visai nebūtina jų gaminti moliniuose dubenėliuose. Ne, ten nededa nei grietinės, nei majonezo. Ir ne, ten visiškai nereikia pilti jokio papildomo vandens.
Visų pirma, receptą davė tikra gruzinė, gyvenanti Gruzijoje, todėl turiu pagrindo manyti, jog jis pakankamai autentiškas. Receptas rusų kalba, pagal kurį dariau, čia.
Štai čia visi ingredientai, tik mėsa ne aviena, o jautiena. Aviena, žinoma, duotų savo prieskonį, bet nemanau, jog joje esmė. Tiesa, mėsos reikėtų dėti kiek daugiau, nei čia, gal pusantro karto daugiau. Bet tinka ir taip.
Vienu žodžiu, reikia mėsos, supjaustytos nedideliais kubeliais, daržovių ( baklažanų, svogūnų, bulvių, pomidorų ) ir daug daug šviežių žolių ( petražolių, krapų, kalendrų, bazilikų, mėtos, peletrūno ir truputį čiobrelio ), o taip pat česnako pusę galvutės, vieno aštraus pipiriuko ir druskos. Daržoves supjaustome panašaus dydžio gabalais, kaip ir mėsą, gal netgi stambesniais.
Jeigu darome su aviena, tai tuomet reikės ir avienos lašinių, kuriais išklojame storasienio puodo dugną. Jeigu su jautiena, tiks ir aliejus. Ant viršaus išdėliojame sluoksnį mėsos, tada sluoksnį svogūnų, tada bulvių, tada pomidorų. Tada viską gausiai barstome žolėm, užberiame druskos, barstome kapotais česnakais ir puse pipiriuko. Ir vėl mėsos sluoksnį, ir taip toliau, kol baigiasi ingredientai. Keturių litrų puode gavosi du sluoksnių rinkiniai. Bekraunant užstatome tą puodą ant vidutinės ugnies, kad tuo pat metu jis ir kaistų, tuomet, kai jau baigiame krauti, ugnį sumažiname ir puodą sandariai uždengiame. Va taip atrodo "prieš tai":
O štai čia po pusantros valandos troškinimosi ant lėtos ugnies. Daržovės išleidžia pakankamai sulčių, kad viską apsemtų kone iki viršaus.
O štai variantas puodeliuose - daugiau šventėms. Iš principo ten viskas tas pats, tik prikraunama po vieną sluoksnį, daugiau, ko gero, ir netilptų. Taip pat galima prieš troškinant visas daržoves iš pradžių apkepinti, kepti baklažanai suteikia visai kitokį skonį.
Atrodo, viskas taip paprasta ir primityvu, bet vos pradengus puodą virtuvėje pasklinda toks aromatas, kad galva svaigti ima. Pagrindiniai kvapai - kalendros, baziliko, mėtos, peletrūno, taip pat česnako, skonis sodrus, pomidorai sultingi, nesutežę, o štai baklažanai minkštutėliai, tirpsta burnoje. Mėsa irgi puikiausiai spėjo išsitroškinti. Tikrai nepatariu taupyti ir dėti mažiau žolių, jeigu gerai supratau, kvape yra visa pagrindinė šio vasariško patiekalo esmė. Vienintelis dalykas, ką galbūt norėtųsi daryti kitaip - truputį labiau paaštrinti.
Taigi, skanaus.
Ne, visai nebūtina jų gaminti moliniuose dubenėliuose. Ne, ten nededa nei grietinės, nei majonezo. Ir ne, ten visiškai nereikia pilti jokio papildomo vandens.
Visų pirma, receptą davė tikra gruzinė, gyvenanti Gruzijoje, todėl turiu pagrindo manyti, jog jis pakankamai autentiškas. Receptas rusų kalba, pagal kurį dariau, čia.
Štai čia visi ingredientai, tik mėsa ne aviena, o jautiena. Aviena, žinoma, duotų savo prieskonį, bet nemanau, jog joje esmė. Tiesa, mėsos reikėtų dėti kiek daugiau, nei čia, gal pusantro karto daugiau. Bet tinka ir taip.
Vienu žodžiu, reikia mėsos, supjaustytos nedideliais kubeliais, daržovių ( baklažanų, svogūnų, bulvių, pomidorų ) ir daug daug šviežių žolių ( petražolių, krapų, kalendrų, bazilikų, mėtos, peletrūno ir truputį čiobrelio ), o taip pat česnako pusę galvutės, vieno aštraus pipiriuko ir druskos. Daržoves supjaustome panašaus dydžio gabalais, kaip ir mėsą, gal netgi stambesniais.
Jeigu darome su aviena, tai tuomet reikės ir avienos lašinių, kuriais išklojame storasienio puodo dugną. Jeigu su jautiena, tiks ir aliejus. Ant viršaus išdėliojame sluoksnį mėsos, tada sluoksnį svogūnų, tada bulvių, tada pomidorų. Tada viską gausiai barstome žolėm, užberiame druskos, barstome kapotais česnakais ir puse pipiriuko. Ir vėl mėsos sluoksnį, ir taip toliau, kol baigiasi ingredientai. Keturių litrų puode gavosi du sluoksnių rinkiniai. Bekraunant užstatome tą puodą ant vidutinės ugnies, kad tuo pat metu jis ir kaistų, tuomet, kai jau baigiame krauti, ugnį sumažiname ir puodą sandariai uždengiame. Va taip atrodo "prieš tai":
O štai čia po pusantros valandos troškinimosi ant lėtos ugnies. Daržovės išleidžia pakankamai sulčių, kad viską apsemtų kone iki viršaus.
O štai variantas puodeliuose - daugiau šventėms. Iš principo ten viskas tas pats, tik prikraunama po vieną sluoksnį, daugiau, ko gero, ir netilptų. Taip pat galima prieš troškinant visas daržoves iš pradžių apkepinti, kepti baklažanai suteikia visai kitokį skonį.
Atrodo, viskas taip paprasta ir primityvu, bet vos pradengus puodą virtuvėje pasklinda toks aromatas, kad galva svaigti ima. Pagrindiniai kvapai - kalendros, baziliko, mėtos, peletrūno, taip pat česnako, skonis sodrus, pomidorai sultingi, nesutežę, o štai baklažanai minkštutėliai, tirpsta burnoje. Mėsa irgi puikiausiai spėjo išsitroškinti. Tikrai nepatariu taupyti ir dėti mažiau žolių, jeigu gerai supratau, kvape yra visa pagrindinė šio vasariško patiekalo esmė. Vienintelis dalykas, ką galbūt norėtųsi daryti kitaip - truputį labiau paaštrinti.
Taigi, skanaus.
