Užkanda
Šis postas bus ko gero pernelyg juokingai lengvas patyrusioms šeimininkėms, bet be galo naudingas tiems, kurie nemoka gaminti ir, prie viso kito, mėgsta šnapsą. O šnapsą, kaip žinia, geriausia užkąsti kuo? Teisingai, raugintu agurkėliu. Lietuvoje jų gauti jokia ne problema: pilna parduotuvėse, žmonės ir patys užsikonservuoja, ir t.t. O va tarkime ką daryti piliečiui, atvykusiam į užusienį, apsidairiusiam supermarkete, ir suvokusiam, jog absoliučiai visi agurkėliai konservuose arba be galo rūgštūs nuo acto, arba pilni neaiškios kilmės žalsvai-gelsvų dažų "produkto vaizdui pagerinti", o tokio paprasto, traškančio, krapais kvepiančio rauginto agurkėlio nė su žiburiu nerasi? Atpažinote save? Tuomet skaitom toliau.
Iš tiesų tai, ką aš čia parodysiu, netgi receptu vadinti negalima, nes lengvai paraugintus agurkėlius pagamintų ir vaikas. Tai ne šiaip žodžiai. Būtent šiuos agurkėlius, kur matysite nuotraukose, užraugė mano trimetė dukra, ir gavosi puikiausiai.
Gaminsime minimalistinį receptą, be jokių krienų/ąžuolų/serbentų/vyšnių lapų. Ne todėl, kad jie būtų blogai, bet tik todėl, kad bent jau Teksase tokio dalyko neegzistuoja. Kiekvienas, žinoma, gali pasirinkti sau pačiam tinkamus prieskonius.
Pradėti reikia nuo šalto vandens, geriausia - kuo kokybiškesnio, bet ne virinto. Šaltinio vanduo tinka puikiausiai. Jeigu vanduo iš krano labai chloruotas, reikia jam leisti nusistovėti puode per naktį, kad didžioji dalis to chloro išgaruotų.
Pilame į indą, kuriame rauginsime, penkias stiklines vandens ir du su puse šaukšto druskos. Tokiu santykiu gausime silpnai paraugintus agurkėlius, kuriuos reikės greitai suvalgyti, nes po kelių dienų jie ims gesti. Jeigu norite stipriau raugintų ir labiau išsilaikančių, druskos reikės daugiau, bent jau kokių keturių šaukštų. Viską gerai išmaišome, kol druska ištirps.
Į vandenį sumetam nuplautus agurkėlius nupjaustytais galiukais, saują sutraiškytų krapų ( geriausia būtų, jeigu su visais žiedynais ), ir dvi-tris sutraiškytas skilteles česnako. Dukra su užduotim puikiausiai susitvarkė, aš tik padėjau agurkus nupjaustyt ir su česnaku. Agurkus reikia rinkti kuo mažesnius, jeigu gaminate su dideliu - juos prieš tai supjaustyti į gabalus. Su aštuoniais plaštakos ilgio agurkėliais gaunasi kažkas panašaus į čia:
Ant viršaus uždedame lėkštę ar ką nors panašaus, kad agurkėliai būtų nugrimzdę, ir viskas. Dabar laukiam. Kažkur po penkiolikos valandų agurkėliai jau bus kvepiantys krapais, kiek juntama rūgštelė švelniai žnaibys liežuvį. Juos jau galima vartoti pagal paskirtį. Norite kiek stipriau parūgusių? Luktelkit porą dienų, jie atrodys taip:
Labai ilgai tempti, kuomet druskos buvo nedaug, nepatariu, nes agurkai vėliau praranda savo prekinę išvaizdą ir tampa nebelabai skanūs. Tačiau aštuoni agurkėliai, bent jau mums, ištirpo bematant. Ypač buvo patenkinta dukra - o kaipgi, pati pirmą patiekalą gyvenime pagamino, ir dargi tokį, kuris jai pačiai skanus :{)
Kviečiu visus dalintis patirtimi, kaip agurkus raugiate jūs, kad vargšas studentas, iškomandiruotas į užsienį ir netyčia pasiskaitęs šį puslapėlį, galėtų pasirinkti iš kelių variantų.
O kol kas - skanaus, ir į sveikatą!
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
giedrius_v) wrote,
