KalaPijorai
Kaip žadėjau vakar, dedu kalafiorų su kariu receptą. Iš anksto perspėju dietininkes-kalafiorininkes, kad nuo šio receptuko nesuplonėsite, bet jis, įtariu, kiek skanesnis, nei tiesiog garuose patroškintos daržovės. Žinoma, dėl skonio nesiginčysim.
Šį vegetarišką patiekalą galima patiekti kaip, tarkim, lengvus priešpiečius ar vakarienę, arba kaip garnyrą prie mėsiškų patiekalų. Pasigamina greitai, kažkur per penkiolika minučių, plius kiek užtruks vieną vidutinio dydžio kalafioro galvą supjaustyti į atskirus žiedynus. Supjaustyta galva atrodys taip:
Kai kalafioras supjaustytas, tris šaukštus sviesto ištirpinam keptuvėje. Įkaitinam, kad pradėtų burbuliuoti, ir ten pat metam didelį smulkiai supjaustytą svogūną. Pakepinam apie dvi minutes, kad truputį suminkštėtų. Tuomet pilame prieskonius - apie šaukštą kario miltelių, išmaišom, pakepinam apie minutę, ir pilame šaukštą sutraiškytų kumino sėklų ( arba malto kumino, tuomet apie pusę šaukšto ), šaukštą rudojo cukraus, du-tris gerus žiupsnius druskos, apie stiklinę razinų ir stiklinę supjaustytų ir pakepintų migdolų ( arba pakepintų ir supjaustytų, kaip kam patogiau, bet pakepinti reikėtų, jie tuomet žymiai skaniau kvepia ). Suberiam kalafiorus, gerai išmaišome. Viską užpilame pora stiklinių vištienos sultinio, uždengiame dangtį ir troškiname apie dešimt minučių, kol kalafiorai išvirs, bet bus dar tokie truputėlį traškūs. Tuomet išgriebiame viską iš skysčio su kiauru samčiu ir valgom. Galima su ryžiais, galima šiaip. Likusį skystį taip pat galima kiek sutirštinti su miltais ( arba miltais, suminkytais su sviestu ) ir naudoti kaip padažą.
Receptas, kaip matote, trumpas. Per tą laiką, kur man užtruko viską nufotografuoti, sutvarkyti nuotraukas, sudėti į internetą ir suvesti šį tekstą, praktiškai galėjau jį pagaminti dar kartą. Labai tinka kaip garnyras prie vakarykštės šarlotės.
Skanaus!
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
giedrius_v) wrote,
