Home

Advertisement

Customize
About this Journal
Current Month
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930
Feb. 16th, 2012 @ 09:31 am Receptai ir ne tik
Tags:
Sąrašiukas visų su maistu susijusių mano postų ( sudėliosiu aš tuos tagus kada nors, tikrai. Dabar tiks ir taip ).
UPD. perkėliau į priekį, kad būtų visada pradžioje, kuomet žiūrite per tagus.

( Sąrašas čia. )
About this Entry
234 comments
Leave a comment
Permanent Link
Nov. 25th, 2009 @ 07:14 pm Klausimas skaitytojams
Bandau galų gale apsispręsti, kurioje vietoje ieškotis būsto. Galbūt iš čia skaitančių kas nors gyvena tokiame Vilniaus pakraštyje, kaip Balsiai (Kryžiokai, Žalieji Ežerai, na žodžiu tas rajonas)? Ką galite papasakoti apie to rajono minusus, nes pliusų tai aš jau pririnkau nemažai. Iš minusų labiausiai gąsdina susisiekimas. Pasakoja, kad ten tragedija, kokie kamščiai ryte ir vakare, mėginant važiuoti automobiliu link Santariškių Žaliųjų Ežerų gatve, o po to dar Geležinio Vilko savi kamščiai. Kaži, kiek tame tiesos? Sekmadienį iki Seimo nuvažiuoti galima per pusvalandį be ypatingų pastangų, bet gal šiokią dieną viskas ne taip? Darbo grafikas nėra labai griežtai pririštas, galima išvažiuoti pusvalandžiu vėliau ar anksčiau. Dar žinau minusą, kad mokyklos ten nėra, nors ir žada va jau aštunti metai, kad jau tuoj tuoj bus. Kas dar?

P.S. laikinai padariau, kad galėtų komentuoti ir anonimai.
About this Entry
38 comments
Leave a comment
Permanent Link
Nov. 23rd, 2009 @ 01:32 pm Kiaulių gripas, kiaulių gripas
Tpfu ant to kiaulių gripo. Kaip visada, gąsdina daugiau, nei yra realybėje. Na, laužo galvą akis pasukinėjus. Na, temperatūra. Svarbiausia - imunitetas, o ne visi tie antigripinai ar vakcinos. Dažniau per metus galvą pravėdinti lauke, net ir spaudžiant šaltukui, ir jokios zarazos bus nebaisios.

Ketvirtadienį grįžtu į darbą. O ten, jaučiu, skambučių ir šiaip problemų bus prisikaupę, ir spėkim kam jas visas reikės spręsti. Va čia tai bus tikrai ojojoj. O kiaulių gripas? Tpfu ant jo.
About this Entry
5 comments
Leave a comment
Permanent Link
Nov. 5th, 2009 @ 10:21 am Praktiški patarimai jaunai žmonai
Jautriai merginai, kuriai teko laimė gauti tinkamą išsilavinimą, vestuvių diena - pati laimingiausia ir pati siaubingiausia diena gyvenime. Teigiama pusė yra pačios vestuvės: nuostabi ir įkvepianti ceremonija simbolizuoja nuotakos triumfą, kai vyras garantuoja visų jos poreikių patenkinimą iki gyvenimo pabaigos, o ji pati tampa dėmesio centru. Neigiama pusė - santuokinė naktis, kurios metu nuotaka, taip sakant, turi užmokėti už muziką pirmą kartą patirdama visą lytinio gyvenimo siaubą.

Pradžioje, brangioji skaitytoja, leiskite Jums patikėti gluminančią tiesą. Kai kurios merginos pirmosios santuokinės nakties išbandymus pasitinka su smalsumu ir pasitenkinimu. Saugokitės tokio požiūrio! Egoistiškas ir gašlus vyras gali lengvai pasinaudoti tokia žmona. Niekuomet nereikia pamiršti pagrindinės santuokinio gyvenimo taisyklės: duoti mažai, duoti retai ir, svarbiausia, duoti nenoriai.

( Dar daugiau labai naudingų patarimų )
About this Entry
11 comments
Leave a comment
Permanent Link
Nov. 2nd, 2009 @ 09:06 am Štai jums gotiškas vaizdelis, mano naujas kūrinys
Va jūs, sakot, helovyno nešvenčiat, mes ne tokie, vaj vaj, komercinė šventė, bla bla bla. O visai be reikalo. Nėra būtina pirkti įvairius kinietiškus blizgučius iš supermarketo. Pilnai galima pašiurpinti svečius ir kitais būdais, kurie praktiškai nieko nekainuoja.

Ilgai ruošęsis ir planavęs, aš šiam helovynui pagaminau labai paprastą patiekalą.

( Avies galva plius šis tas dar )
About this Entry
15 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 26th, 2009 @ 10:40 am Mirė draugas
Kai susipažinome, dar nė 20 metų neturėjau. Vakarėliai pas mergiotes VDU barake, 110 kambarys - pameni, Larka? Tu - pas Agnę, aš - pas Jurgą, dainos, pritariant gitarai, iki išnaktų. Pameni, kaip kopėm gaisrininko šlanga į trečią aukštą, kai barakuda nepraleido pro paradines duris? Ir kai moterų meilė pasirodė kur kas trapesnė už paprasčiausią vyrišką draugystę, mes kartu liūdėjom, lėtai bliuzuodami vaikiškų dainelių tematikomis. Viskas pasikeitė, ir dabar tik nuotraukos keičiasi atmintyje viena po kitos, dar neišblukusios nuo laiko.

Tavęs nebėra, bet tu tikrai išliksi prisiminimuose. Tu man visada buvai Draugas iš didžiosios. Dėkui, kad buvai.



AtA Vytis "Larkas" Fedaravičius, 1972-2009
About this Entry
8 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 23rd, 2009 @ 01:47 pm Širdį šildanti naujiena
Kad ir kokia bjauri nuotaika ir apsiniaukęs dangus už lango, viena naujiena visgi verčia lūpų kampučius truputį kilstelti į viršų. Rytoj vakare pas mane atvažiuoja avelė, Lietuvos juodagalvių veislės. Šviežutėlė skanutėlė. Kartu su galva ir kailinukais atskiruose maišeliuose, beigi įvairiais suproduktų skanėstais. Kailinukus išdirbimui, galvą kept buržujiškai šventei hello-vynui, visa kita - dalint porcijomis, ir, skaniausius gabalėlius atsidėjus šviežiai, likusius gabalus sušaldyt ir po truputį mėgautis. Net seilė tysta, pagalvojus apie avienos nugarines su šonkauliais, įtrintas kuminu ir kalendrų grūdais ir skrundančius orkaitėje ar ant grilio, kumpius, marinuotus vyne su rozmarinais, cinamonu alsuojančią tirštą sriubą iš krūtinkaulio ir "subinkaulio", kvapniame kario padaže troškintas karkutes, avienos plovą. Arba galima netgi visai priešingai ir lietuviškai, troškinti su kopūstais, kepti ir pateikti su grikių koše ir raugintu agurkėliu, prismaigstyti česnakų, užsūdyti, vytinti, rūkyti...

Jeigu netingėsiu, padarysiu seriją receptų apie tai, kaip ši avelė palaipsniui virsta maistu ant stalo. Pradedant nuo šviežienos pjaustymo baigiant didesnio kepto gabalo pjaustymu jau ant pietų stalo.

Tikėsimės, Lietuvos avių augintojai nepasišiukšlins.
About this Entry
16 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 16th, 2009 @ 12:25 pm A. Vincentas Sakas apie dirbtinio apsėklinimo specialistus
Labai įdomu stebėti veidą. Net ir pro tamsius akinius matosi, kada jis ima meluoti: "Aš važinėjau... eeee... po daug miestų... eeee... ir analizavau ten mitybą".

Įdomu, kokia čia televizija.


Kulinarijos ir mitybos Vincentas iš pradžių kliedi gan santūriai, bet į antrą pusę įsivažiuoja
About this Entry
17 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 16th, 2009 @ 10:08 am Eruditai
Top5 Lietuvos Eruditų sąrašas. Pažįstami veideliai bent keli :{)
About this Entry
2 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 12th, 2009 @ 12:49 pm Šildymo sezono pradžios belaukiant
Temperatūra bute 15-17 laipsnių "šilumos". Užtat virtuvėje visi 23. Šildomės taip, kaip mokam :{)

Šiandien šildysimės dešrelėmis su obuoliais. Šį kartą viskas tiksliai pagal sezoną.

( Receptas )
About this Entry
7 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 9th, 2009 @ 09:08 am Grybais įdaryti pomidorai
Na, šiaip tai gal ir vėlokai sezono atžvilgiu šis receptas. Geriausia būtų, kad ir pomidorai ką tik nuo šakelės, ir grybai ką tik iš miško. Bet iš bėdos galima pasigaminti ir iš parduotuvėse parduodamų produktų.

( Surinkimo instrukcijos )
About this Entry
11 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 8th, 2009 @ 02:55 pm Kiek gi galima
Kasdien po vieną-du žmones Lietuvoje kas nors papjauna, nušauna, partrenkia mašina, nužudo buitinių konfliktų metu ar išprievartauja ir nužudo miške (kartais nužudo ir tada išprievartauja, bet ne esmė). Visais tais atvejais, žudiko akimis žiūrint, žudyti "yra už ką". Kuo šis atvejis kitoks? Tik tuo, kad vienas iš nužudytųjų - Teisėjas. Užteko užkabinti vieną iš "pateptųjų", ir iš karto visi sujudo sukruto, kam reikia ir kam nereikia, ir įsiplieskė žiniasklaidos dosniai žibalu laistomos aistros.

Gal ir ne visai tinkamas palyginimas, bet kažkodėl prisiminiau atsitikimą, kai dar tuomet Paksaitei mobylką kažkas pavogė. Buvo momentaliai mestos pajėgos, telefonas atgautas kone per pusdienį. Man panašiu atveju buvo duota suprasti, kad geriau jau negadink tu mums statistikos ir neregistruok pareiškimo, nes vis viena niekas nieko nedarys. Na, bent jau statistiką jiems pagadinau, nors rezultatas buvo toks, kaip ir žadėjo, t.y. padėtas skersas ant viso to reikalo.

O Kedys? O ką Kedys. Jis jau dabar pakrikštytas žudiku-maniaku, spjaunant į visas nekaltumo prezumpcijas. O jeigu čia visai ne jis šaudė? Ablomas gautųsi visiems. Keista tik, kad kažkas papjauna penkias bobutes vienkiemiuose (po dvidešimt centų už bobutę - jau visas litas), ir visiems nusispjaut, na, geriausiu atveju galva palinguoja, "kaip baisu gyventi, ar už tokią Lietuvą kovojom". Buvo gi ten kažkoks "žudikas maniakas", Vandžiogaloj ar Baisiogaloj ar kur ten, ne taip jau seniai. Ar ėmė kas nors interviu iš jo mamos ar močiutės? O čia. Et. Užknisti baigia. Susidaro įspūdis, kad norima kažką kitko, visai nesusijusio, užmaskuoti, paslėpti jūroje informacijos apie šį išpūstą skandalą.
About this Entry
7 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 7th, 2009 @ 02:41 pm Šaltiena, košeliena, drebučiai
Vis niekaip negaliu atsistebėti receptais, kurie siūlo į paprasčiausią tradicinę šaltieną pilti želatiną. Daugumoje atvejų to visiškai nereikia. Na, nebent gaminate glamūrinius "liesus" drebučius iš kalakutienos krūtinėlės, bet argi tai šaltiena? Ar gali tokie dirbtiniai, nepabijokim to žodžio, "silikoniniai" drebučiai griebti už dūšios?

( Toliau... )
About this Entry
15 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 6th, 2009 @ 11:21 am Raugintų kopūstų sriuba, arba užrašai sau
Kad nepamirščiau proporcijų ir kitą kartą nereikėtų daug prisiminti.

Pusę kilogramo jautienos krūtininės su kaulu apkepinau ant stiprios ugnies, tik tiek, kad užsidėtų spalva ant mėsos. Pasmeigus pagaliuku ir palaikius virš laužo liepsnų būtų dar geriau.

Du stambius svogūnus supjausčiau griežinėliais, apkepinau taukuose keptuvėje iki lengvos karamelizacijos (švelniai gelsva spalva, ne rusva). Į pabaigą sudėjau porą didelių morkų "skridinėliais", pakepinau kol truputį apminkštėjo.

Paėmiau 5 litrų šamotinį puodą.
Ant dugno išklojau apkepintus svogūnus su morkom ir jautieną.
Ant viršaus pusę kilogramo (tiek, kiek viena ranka galima iš bačkos pakabinti) raugintų kopūstų su spanguolėmis. Geriau, jeigu jie stipriai rūgštūs.
Jeigu yra nedidelė ropė, normali geltona - ją nulupti, supjaustyti gabaliukais ir suberti.
Ant kopūstų dideliais gabalais supjaustytą pusę kilogramo rūkyto kumpio (tiktų net ir kaulai su skūra nuo normalios rūkytos mėsos, blogiausiu atveju - rūkyti vištos kakliukai iš parduotuvės, jie vieninteliai bent jau rūkyto gaminio kvapą turi).
Jeigu norisi prieskonių, juos dėti dabar: pvz, keliolika pipirų grūdelių, keletą kvapiųjų, lauro lapą, vieną-kitą gvazdikėlį. Aš nedėjau, apsiribojau vietiniais produktais: keliomis sutraiškytomis kadagio uogomis ir keliomis šakelėmis šviežio čiobrelio.
Ant viršaus dar pusę kilogramo raugintų kopūstų.
Viską užpyliau vandeniu beveik iki puodo viršaus, palikdamas truputį vietos visokiems burbuliavimams ir pan.
Belieka uždengti ir įkišti į vidutinio karštumo kaimišką krosnį ir pamiršti. Jeigu orkaitė - kokie 180C. Jeigu laužas - įkasti į karštus pelenus ir aplinkui kūrenti laužą, karts nuo karto užmetant akį, kad burbuliavimas nevyktų energingai, o ramiai taip, po truputį.

Po 3-4 valandų turėsim Sriubą, kurią beliks tik pasūdyti pagal skonį (priklausomai nuo rūkytos mėsos sūrumo). Prie jos - jokių bulvių, tik juoda ruginė duona su kmynais. Dar skanesnė ši sriuba kitą dieną, tarkim, palikus ją iš lėto vėstančiame lauže per naktį.
About this Entry
4 comments
Leave a comment
Permanent Link
Oct. 1st, 2009 @ 11:35 am Pokštai su pieno produktais
Daug kas mėgsta ant duonos užteptą lydytą sūrelį, visokias ten "Mildutes" ir t.t. ir pan. Pažįstu netgi tokių žmonių, kurie jį mėgsta, bet gėdijasi tai prisipažinti, "nes gi ten sudėtyje tiek visokių E!!!". Jie taip ir gyvena, draskomi vidinių prieštaravimų, ir valgo, ir sąžinė juos graužia, kai tuo tarpu pasigaminti lydytą sūrelį pačiam, namų sąlygomis, yra labai paprasta. Žinoma, tam reikia žinoti, kam reikalingas vienas iš tų baisių E, o tiksliau, E-500, natrio hidrokarbonatas.

( ĘĘĘĘĘĘĘ!!!! )
About this Entry
29 comments
Leave a comment
Permanent Link
Sep. 24th, 2009 @ 10:06 am sujaukti pamąstymai apie dainų žodžių reikšmę
"Žalias vynas - ne vanduo, o studentas - ne piemuo"
"Aš išgėriau žalio vyno ir parpuoliau ant purvyno"
"Ne dėl žalio vyno - dėl žalio žolyno"

Ar kada nors pagalvojote, o ką galėtų reikšti tas "žalias" vynas, apie kurį taip dažnai girdime dainose? Galbūt tai "žalias", jaunas, dar neįrūgęs vynas? Bet tada kodėl jis lyginamas su vandeniu, ir kiek jo reikia išgerti, kad ant purvyno voliotis? Ir apskritai, Lietuvoje vynuogės auginamos palyginti neseniai, kai buvo išvestos mūsų vėsiam klimatui atsparios veislės. Gal tai obuolių vynas? Jis rūgdamas lyg ir gelsvai-žalsvą atspalvį įgauna. Betgi vėl, kuo tada čia dėtas vanduo?

Rusai, kas įdomu, irgi turi tautosakoje nemažai žalio vyno paminėjimų, kaipo "зелена вина напился". Arba:

"Пивоваръ пиво варилъ, зелено вино курилъ,
Зелено вино курилъ, Красных девушек манилъ."

Kaip galima rūkyti žalią vyna???

Pasikuičiau šiek tiek senuose žodynuose, ir radau, jog rusai taip vadindavo paprasčiausią degtinę (pasak kai kurių šaltinių, užpiltą ant žolių, čia pat rusiškas žodis зелье, nors dažniau - tiesiog degtinę). O курил šiuo atveju - varė, degino, kaip ir panašus žodis винокур - ne vyndarys, o būtent degtindaris. Ir iš karto viskas atsistoja į savo vietas. Tai degtinė - ne vanduo (nors ir labai panašu), ir su studentais tas pats. Pijokai purvyne voliojasi primaukę degtinės, o ne jauno vyno. Ne degtinės gerti bernelis pas mergužėlę jojo, o "žalio žolyno", rūtų vainikėlio. Ir pan.

Kitas keistas vynas iš dainų - brangvynas. "Tekėjo upeliai brangvynelio..." . Tai, beje, irgi degtinė, tik pavadinimas jau ne iš rusų, o iš vokiečių kalbos Branntwein, nuo vok. brennen - degti, ir wein - vynas (plg. angl. "brandy", branded wine = degintas vynas).

O "arielka" - nuo slaviško harilka, vėlgi, nuo žodžio "goret", degti. Lenkiškai "gorzale wino" = degtinė. M. Valančius kovojo būtent prieš "degtinę", o va dainose XIXa - "man cik raikia arielkos, nor ir pusės butelkos". 1851m lietuvių-vokiečių kalbų žodyne yra ir "arelka", ir "degtinė", reiškia tą patį. Ten pat radau vertimą "Brangwyna degti = Branntwein brennen". Donelaičio būrai žinojo "brangvyną", o seniausiuose tekstuose randama jau tik "arielka". Tiesa, Sirvydas pateikia kartu su "arielka" ir "degtinę", tačiau spėjama, kad tai gali būti Sirvydo sugalvotas naujadaras, kadangi jo žodyne pilna jo paties naujai sugalvotų žodžių. Galiu tik spėti pagal kitų šalių analogiją, jog geriausiu atveju kažkada Lietuvoje degtinę vadino "degtinis vynas", kas vėliau sutrumpėjo iki dabar žinomo termino.

Buvo ir yra dar, aišku, "šnapsas". Na bet dėl jo viskas aišku, iš vokiško "Schnapps", kildinamo iš senoviško vokiško žodžio, reiškiančio "gerti, praryti".

P.S. Teko užtikti dar vieną panašų žodį, "degcienė". Dzūkijoj taip vadindavo paraugintą ruginių miltų košelę, į kurią mirkydavo virtas bulves.
About this Entry
10 comments
Leave a comment
Permanent Link
Sep. 16th, 2009 @ 11:18 am Kaip geriau taisyti situacija?
Situacija:

http://www.moteris.lt/lt/naujienos/mano_namai/virtuve/lietuvos_totoriu_ceburekai/

Redaktorė pasiūlė du variantus:

1. Po nuotrauka užrašyti tikrąjį autoriaus (c)
2. Išimti nuotrauką iš viso.

Kaip manote, kuris variantas būtų įdomesnis šiuo atveju? Sutikimo "ekspertui" naudoti mano nuotrauką aš nedaviau. Tiesą pasakius, jis ir neklausė :{)
About this Entry
32 comments
Leave a comment
Permanent Link
Sep. 13th, 2009 @ 12:24 pm Ech, Gaivenyte, Gaivenyte...
Aš apie štai šitą.

Štai vienas iš Hermanussenno ir jo kolegų eksperimentų su MSG:

Obesity, voracity, and short stature: the impact of glutamate on the regulation of appetite.
M Hermanussen,A P García,M Sunder,M Voigt,V Salazar,J A F Tresguerres

BACKGROUND: World-wide obesity has risen to alarming levels. We present experimental support for a new and very challenging hypothesis linking obesity, voracity, and growth hormone (GH) deficiency, to the consumption of elevated amounts of the amino-acid glutamate (GLU). Supraphysiological doses of GLU are toxic for neuronal cells.

METHODS: Human data were obtained from 807,592 German conscripts born between 1974 and 1978, and from 1,432,368 women of the German birth statistics (deutsche Perinatalerhebung) 1995-1997. The effects of orally administered monosodium glutamate (MSG) were investigated in 30 pregnant Wistar rats and their offspring. Pregnant animals either received no extra MSG, or 2.5 g MSG, or 5 g MSG per day, up to the end of the weaning period. In all, 2.5 g, respectively 5 g, MSG accounted for some 10%, respectively 20%, of dry weight of the average daily food ration. After weaning, MSG feeding was continued in the offspring.

FINDINGS: Morbid obesity associates with short stature. Average stature of conscripts progressively declines when body mass index increases above 38 kg/m2. Also morbidly obese young women are shorter than average though to a lesser extent than conscripts. Oral administration of MSG to pregnant rats affects birth weight of the offspring. Maternal feeding with 5 g MSG per day results in severe birth weight reduction (P<0.01). Weight increments remain subnormal when MSG feeding to the mothers is maintained during weaning (P < 0.01). GH serum levels are affected in animals that received MSG during prenatal life via maternal feeding. Animals that are kept on high MSG diet (5 g MSG per day) continue to show serum GH levels that are as low or even lower than those of MSG injected animals (P < 0.05), both at day 30 and at day 90 of life. Animals that were kept on medium MSG diet (2.5 g MSG per day) showed low serum GH levels at day 30 of life (P < 0.01), but seemed to partially recover before day 90. Almost identical results were observed in IGF-1 serum levels. Oral MSG resulted in dose dependent voracity. The animals fed 5 g MSG per day increased water uptake by threefold (P < 0.01), and food uptake by almost two-fold (P < 0.01). The influence of MSG is in general more marked in males than in females. Interpretation: GLU is a widely used nutritional substance that potentially exhibits significant neuronal toxicity. Voracity, and impaired GH secretion are the two major characteristics of parenterally administered GLU-induced neuronal damage. GLU maintains its toxicity in animals even when administered orally. Males appear to be more sensitive than females. The present study for the first time demonstrates, that a widely used nutritional monosubstance--the flavouring agent MSG--at concentrations that only slightly surpass those found in everyday human food, exhibits significant potential for damaging the hypothalamic regulation of appetite, and thereby determines the propensity of world-wide obesity. We suggest to reconsider the recommended daily allowances of amino acids and nutritional protein, and to abstain from the popular protein-rich diets, and particularly from adding the flavouring agents MSG.


Viskas atrodytų labai puiku ir logiška, bet mane neramina vienas dalykas: žiurkėms, sveriančioms (na, paimkim tokį stambų, sunkų žiurkiną) iki pusės kg, per dieną sušeriama (paimkim apatinę minėtą MSG ribą) 2,5 gramo MSG, ir tai vadinama "concentrations that only slightly surpass those found in everyday human food"?

Truputis matematikos: perskaičiavus dozę vidutinio dydžio 80kg žmogėnui, dienos norma išeitų 400g mononatrio gliutamato. Che, kaip tik visas tas pakelis, kurį iš kiniečių pirkau :{). Per dieną. Ir čia būtų "Medium MSG diet". Neabejoju, kad jeigu per dieną sušveisi po beveik pusę kilogramo MSG, problemų gali atsirasti. Čia ir MSG nereikia, užtektų ir cukraus ar druskos. O jeigu dar turėsime omeny, jog vidutinė žiurkė sveria mažiau, tik 250g, o dozės eksperimente siekė 5 gramus per dieną (High MSG diet)... daugiau nei pusantro kilogramo MSG per dieną 80kg žmogui?

Žmogus, žinoma, ne žiurkė, ir per dieną neėda penktadalio savo kūno svorio maisto kiekio. Bet netgi perskaičiavus kitaip, paėmus tyrime minėtus 20% nuo bendro maisto svorio, tai tikrai nebus koncentracija, "vos truputį viršijančia įprastas normas". Nuo kilogramo suvalgyto maisto kiekio gryno MSG būtų 100 ar 200g. Pusė pakelio per dieną? Skanaus.
About this Entry
22 comments
Leave a comment
Permanent Link
Sep. 6th, 2009 @ 06:44 pm palyginimui
Dedu straipsnio "Verslo Klasėje" apie pipirus originalųjį varinatą, nepraėjusį redaktoriaus buldozerinimo beigi stilistų kalbainiško tvarkymo. Yra ir juodoji pusė - gramatikos ir skyrybos klaidos irgi išliko. Užtat jokių "aitriųjų paprikų".

( Straipsnis )
About this Entry
30 comments
Leave a comment
Permanent Link
Aug. 21st, 2009 @ 01:04 pm Kartais sprendimas akivaizdus
Ne tik kad akivaizdus, bet dargi ir seniai išrastas kažkieno kito.

Mąsčiau apie vištą molyje. Aišku, jeigu višta su plunksnom ir aplinkui gamtoje daug molio, tai iškepti tokią vištą nesudėtinga - išdarinėjai, užmozojai sluoksnį ir įmetei į laužą, o kai iškepa - nulaupai molį kartu su visom plunksnom ir skūra. O va jeigu višta be plunksnų ir molį bet kokiu atveju reikia važiuoti ir pirkti, po to minkyti, kočioti ir t.t., elementariausias sprendimas juk pats savaime prašosi: iškaulinti puodžių, kad padarytų du "puspuodžius", kurie užsivožtų vienas ant kito kaip graikiško riešuto kevalai, ir būtų išdegti iš šamotinio molio, kad nesutrūkinėtų. Į vidų dedi vištą, aplinkui daržovių, žolių ar ko tik nori, užvoži, kraščiukus užklijuoji tuo, kuo randi (kad ir dumblu, jeigu molio nėra, o jeigu kultūringiau - duonos tešla ar minkštimu). Dedi į laužą, ir visas vargas. Belieka tik ištaikyti momentą, kada "jau gatava". Sakyčiau, būtų pakankamai autentiška.

Reikės su pažįstamais puodžiais šnektelt Baltramiejaus mugėje, galbūt ir padarytų kažką tokio. Gal netgi kiek didesnį, kad antis ar net žąsis sulįstų.

Principas, aišku, ne naujas, tarkim, čia paveikslėlyje matome vieną iš variantų. Nors šito puodo į laužą kišti būtų gaila, jis orkaitei pritaikytas:


Bet, manau, vargo prie laužo, turint tokį puodą, sumažėtų keliskart, plius rankos švaresnės liktų. Kiek žinau iš patirties (ne vieną kartą kepiau mėsos gabalą šamotiniame puode su labai nedaug vandens), puodas trūkti neturėtų, ir taip pat viduje maistas paskrustų, ne tik sušustų.

Turiu, tiesa, panašios formos ketaus britvoną. Galima ir tokiame pamėginti, bet ne taip įdomu :{) O ir užrašas "Cajun Cuisine" ant dangčio autentiškumo nepriduoda.
About this Entry
6 comments
Leave a comment
Permanent Link